Paauglys namuose

#1
4u.gif

turiu paaugli sunu, istikro, galiu daug kur juo didziuotis, bet daugelyje dalyku jo elgesys, mazu maziausiai trikdo, o kartais isveda is pusiausvyros, idedu visa savo sirdi, bandau but draugu, turime daug bendro, esame draugai, kalbames net apie intymius ji dominancius dalykus, daugelis ji giria, as taip pat galiu prie to prisidet, taciau taip pavargau, kad atrodo nebeislaikysiu, noriu isaugint asmenybe zinancia kur eina, del ko, daugelyje situaciju zaibiskai sprendziancia klausimus, kartais man sekasi o kartais jauciuosi tokia bejege, kad net nebesinori gyvent doh.gif
Atsakyti
#2
QUOTE(Lukrecij@ @ 2007 03 27, 00:46)
4u.gif

turiu paaugli sunu, istikro, galiu daug kur juo didziuotis, bet daugelyje dalyku jo elgesys, mazu maziausiai trikdo, o kartais isveda is pusiausvyros, idedu visa savo sirdi, bandau but draugu, turime daug bendro, esame draugai, kalbames net apie intymius ji dominancius dalykus, daugelis ji giria, as taip pat galiu prie to prisidet, taciau taip pavargau, kad atrodo nebeislaikysiu, noriu isaugint asmenybe zinancia kur eina, del ko, daugelyje situaciju zaibiskai sprendziancia klausimus, kartais man sekasi o kartais jauciuosi tokia bejege, kad net nebesinori gyvent doh.gif


neturiu vaikų, bet kažkada pati buvau paaugle...noriu pasakyti tik vieną..žinojimas, kur eini ateina daug vėliau...aišku yra jaunuolių, kurie jau iš vaikystės tėvų yra nukreipiami tinkama linkme, jiems iš anksto jau užsakytos vietos aukštose mokyklose, jie stropiai seka tėvų nurodymams, nes supranta, kad taip kur kas lengviau...o mes...suvokimas iš tiesų gali ateiti daug vėliau...tai nereiškia, kad blogas momymasis, padūkėliškas elgesys garantoją prastą ateitį...gal būt žmogus ieškos savo kelio kiek ilgiau negu kiti, bet jį ras, jeigu jame bus įskiepytos iš vaikystės tikrosios vertybės, jeigu tėvai sunkiu periodu nepaliks jo vieno...jeigu ir pats žmogus turi charakterį ir nepasiduda lengvai prastai aplinkinių įtakai...gal dabar jis to nesuvokia, bet suvokimas tikrai ateis... 4u.gif
Atsakyti
#3
Euforija, aciu uz padrasinima, atrodo ir pati zinau tai apie ka tu kalbi, bet jautiesi tokia bejege kai stengiesi, o jis kaip eziukas, bet tik didele meile jam padeda eit i prieki, zinau kad supratimas ateina su laiku, net as turedama savo sunu, tiek nesupratau savo mamos ir jos meiles, kiek dabar ja suprantu ir myliu wub.gif
kartais tikrai norisi palikt viska spjaut, bet negali, nes jis uzima svarbia vieta gyvenime, be to supranti kad ir jam sunku jis toks zingeidus kad vvisur skuba pirmas, kaip plastake i liepsna, nekeliu savo sunui dideliu reikalavimu del mokslo, nes nemanau kad tai svarbiausia, mokslas suteikia tik ziniu bet ne isminties, svarbiausia ir bijau to kad nepaluzciau, nepalikciau jo vieno, kad tureciau jegu ji suprast ir palaikyt
Atsakyti
#4
QUOTE(Lukrecij@ @ 2007 03 26, 22:46)
4u.gif

turiu paaugli sunu, istikro, galiu daug kur juo didziuotis, bet daugelyje dalyku jo elgesys, mazu maziausiai trikdo, o kartais isveda is pusiausvyros, idedu visa savo sirdi, bandau but draugu, turime daug bendro, esame draugai, kalbames net apie intymius ji dominancius dalykus, daugelis ji giria, as taip pat galiu prie to prisidet, taciau taip pavargau, kad atrodo nebeislaikysiu, noriu isaugint asmenybe zinancia kur eina, del ko, daugelyje situaciju zaibiskai sprendziancia klausimus, kartais man sekasi o kartais jauciuosi tokia bejege, kad net nebesinori gyvent doh.gif

Pirmiausia, pati elgiesi neteisingai. Vaikas yra asmenybė ir negali tau viskas jame patikti, juo labiau, kad paauglystė - ieškojimų metas. Negalima iš jo daryti kažkokio savo susigalvoto idealo, nereikia jo visur vedžioti už rankutės - savo kelią jis turi pasirinkti pats. Reikia tik stebėti, kad nenukryptų nuo kelio ir laiku sustabdyti, patarti, kai to patarimo prašo, apkabinti, kad jaustusi mylimas... Bet jokiu būdu nepamokslauti, neversti daryti kažko prievarta, išklausyti ir pasistengti suprasti net pačius, atrodo, absurdiškiausius suaugusių akimis dalykus. Tik taip jis išmoks būti savarankišku, atsakingu už savo priimamus sprendimus žmogumi.
Žinau, kad tai nelengva - pati neseniai turėjau paauglį. Bet verta tikrai. Sėkmės jums 4u.gif
Atsakyti
#5
QUOTE(Lukrecij@ @ 2007 03 26, 22:46)
4u.gif

turiu paaugli sunu, istikro, galiu daug kur juo didziuotis, bet daugelyje dalyku jo elgesys, mazu maziausiai trikdo, o kartais isveda is pusiausvyros, idedu visa savo sirdi, bandau but draugu, turime daug bendro, esame draugai, kalbames net apie intymius ji dominancius dalykus, daugelis ji giria, as taip pat galiu prie to prisidet, taciau taip pavargau, kad atrodo nebeislaikysiu, noriu isaugint asmenybe zinancia kur eina, del ko, daugelyje situaciju zaibiskai sprendziancia klausimus, kartais man sekasi o kartais jauciuosi tokia bejege, kad net nebesinori gyvent doh.gif



Oiii, tik tiek? TAi tu laiminga mama ir tikrai nežinai, ką IŠ TIESŲ reiškia auginti paauglį. irnesakyk.gif Sunkų paauglį. Kuriam absoliučiai viskas dzin. O jei pabandysi dar pabambėt, bus dzin dvigubai blink.gif
Atsakyti
#6
QUOTE(*Miledi* @ 2007 03 27, 12:59)
Pirmiausia, pati elgiesi neteisingai. Vaikas yra asmenybė ir negali tau viskas jame patikti, juo labiau, kad paauglystė - ieškojimų metas. Negalima iš jo daryti kažkokio savo susigalvoto idealo, nereikia jo visur vedžioti už rankutės - savo kelią jis turi pasirinkti pats. Reikia tik stebėti, kad nenukryptų nuo kelio ir laiku sustabdyti, patarti, kai to patarimo prašo, apkabinti, kad jaustusi mylimas... Bet jokiu būdu nepamokslauti, neversti daryti kažko prievarta, išklausyti ir pasistengti suprasti net pačius, atrodo, absurdiškiausius suaugusių akimis dalykus. Tik taip jis išmoks būti savarankišku, atsakingu už savo priimamus sprendimus žmogumi.
Žinau, kad tai nelengva - pati neseniai turėjau paauglį. Bet verta tikrai. Sėkmės jums 4u.gif

drinks_cheers.gif ir aš manau, kad kelią į gyvenimą paauglys turi skintis pats, o mamos pareiga yra patarimas ir meilė bei saugumas.
Pati buvau paauglė, skyniausi kelią per gyvenimą pati nuo paauglystės. Gyvenau atskirai nuo mamos nuo šešiolikos metų, mama tik padėdavo finansiškai ir išsiskyniau, ir pasiekiau viską tik pati.
O mano keletas draugių kurioms tėvai kiekvieną žingsnį diktavo ir kontroliavo, arba šuns keliais nuklydo, arba nekas.
Man buvo labai sunku, buvau viena, bet matyt protas veikė.
Nu bet čia ir nuo vaiko priklauso. Kitiems to reikia. Kiekvienam savo.
Atsakyti
#7
4u.gif Jusu visu mintys puikios, tikrai padeda aciu, jei nenusibos rasykit,

stengiuosi nebambet, svelniai graziai pagirdama, padrasindama, patariu stengiuosi visada pagirt, jis jau asmenybe ir mokanti pakovot uz save thumbup.gif taciau gal dabar tikrai uzejo musu seimai maksimaliu isbandymu metas, vyras tapo antros grupes invalidu sunkiu ligoniu, tiesiog nebepakeliu visko, nors lb stengiuos, palaikyt ir vyra ir vaika, bet nezmoniskai skaudu suprast kad pati palaikymo jau nebeturiu, kad artimas zmogus paciame graziausiame gyvenimo tarpsnyje tapo nepagydomu ligoniu, tas suvokimas mus visus ismuse 9is veziu gerokai, todel taip ir sunku, kad viena nebesusitvarkau, todel sprogus paskutinei kantrybei rasiau jums, aciu jus visos saunios wub.gif
Atsakyti
#8
QUOTE(Lukrecij@ @ 2007 03 27, 23:52)



Mieloji, turiu tik vieną gerą žinią, kad paauglystė praeina, ir tu vėl galėsi atsiremti į savo sūnų. Šiuo laikotarpiu labai gerai būtų, kad jis galėtų kreiptis į kokį nors autoritetą iš šalies, t.y., kad "moralus" jam paskaitytų kas nors kitas. Tik ar turi į ką atsiremti Tu? Stiprybės Tau, gal po kurio laiko problemos su vyro sveikata nebebus tokia baisi staigmena, ir rasite pakenčiamą būdą su jomis gyventi. Mes, moterys esame neįtikėtinai stiprios nepakeliamuose dalykuose, palūžtame tik dėl smulkmenų... Tikiu, kad Tavo gyvenime bus dar daug nuostabių dalykų, linkiu išlaukti console.gif
Atsakyti
#9
QUOTE(Una Li @ 2007 03 28, 00:45)
Mieloji, turiu tik vieną gerą žinią, kad paauglystė praeina, ir tu vėl galėsi atsiremti į savo sūnų. Šiuo laikotarpiu labai gerai būtų, kad jis galėtų kreiptis į kokį nors autoritetą iš šalies, t.y., kad "moralus" jam paskaitytų kas nors kitas. Tik ar turi į ką atsiremti Tu? Stiprybės Tau, gal po kurio laiko problemos su vyro sveikata nebebus tokia baisi staigmena, ir rasite pakenčiamą būdą su jomis gyventi. Mes, moterys esame neįtikėtinai stiprios nepakeliamuose dalykuose, palūžtame tik dėl smulkmenų... Tikiu, kad Tavo gyvenime bus dar daug nuostabių dalykų, linkiu išlaukti console.gif


Aciu tau, net asaros tryksta verysad.gif
Atsakyti
#10
Spręndžiu pagal save...ir ne tik paauglystėj,bet ir vaikystėj,ir jau suaugus...priekaištai,moralai,bausmės daro atvirkštinį poveikį...pagyra,paskatinimas,pasididžiavimas iš tau svarbaus žmogaus(net ir iš viršininko darbe),va kur variklis verčiantis būt dar "geresniu"....tą patį pastebiu ir ant savo vaikų...tik va nevisada pats sugebi pasidžiaugt jų nuopelnais...o reikia...kiekviena proga...
Atsakyti
#11
aciu, tavo patarimai thumbup.gif
Atsakyti
#12
QUOTE(Lukrecij@ @ 2007 03 26, 23:46)
turiu paaugli sunu, istikro, galiu daug kur juo didziuotis, bet daugelyje dalyku jo elgesys, mazu maziausiai trikdo, o kartais isveda is pusiausvyros, idedu visa savo sirdi, bandau but draugu, turime daug bendro, esame draugai, kalbames net apie intymius ji dominancius dalykus, daugelis ji giria, as taip pat galiu prie to prisidet, taciau taip pavargau, kad atrodo nebeislaikysiu, noriu isaugint asmenybe zinancia kur eina, del ko, daugelyje situaciju zaibiskai sprendziancia klausimus, kartais man sekasi o kartais jauciuosi tokia bejege, kad net nebesinori gyvent doh.gif

Nesuprantu, o kame problema g.gif Viskas gražu, tik... reikia pačiai susivokti, kad paauglys - jau pusė suaugusio mirksiukas.gif Dažnai mamos tupinėja apie vaikus, net ir tada, kai jiems 40... negalėdamos suprasti, kad tas vaikas seniai nebe vaikas tongue.gif Atsipalaiduok, paaugliškų problemų dar nematei mirksiukas.gif
Atsakyti