Paauglys namuose

Beabejo,tas sajungininkas pati geriausia atrama, tik kartais mums to per mazai, tiesiog esam netobuli zmones
Darbai turi sietis su tikejimu, todel ir skaudziausia kad vaikas neislaike, beje siandiendar vienas smugis, privaryta pasakiska mobilaus saskaita
o fin problemu po vyro ligos uch, vienu zodziu lieka nusisaut su duru rankena, bet Dievas tikrai dave stiprybes

Lukrecij@, o kokio amžiaus tavo paauglys? Gal jis galėtų vasarą įsidarbinti, kad ir už nedidelį atlyginimą, turėtų smulkių išlaidoms, ir tau būtų lengviau?
Kaip suprantu, vyro liga labai sunkina gyvenimą. Ar nėra vilties, kad situacija pagerės? Ar liga jus užklupo ką tik, ar jau seniai vargstate? Panašu, kad tu vienas lauke karys

Vaikui 16metu, vyro liga tesiasi ir kelis metus, bet dabar pasieke progreso didziausia taska, ir vis blogeja, vyras gavo antra invalidumo grupe, tai visi klausia kiek uz tai mokejo, netiki kad gavo be pinigu, o su vaiku paskutinen dienom visai prastai, pagaliau jis manes issizadejo, pasake kad pamirsciau ji, kad sa jam ne motina ir t.t. vienu zodziu NEBENORIU GYVENTI, dar materialine puse kaip nors, visada mokejau isbrist is sunkiu situaciju, bet, toks sunaus elgiasys gniuzdo, nebesinori nieko tik numirt, nebedziugina nei darbo pasiekimai nei asmeniniai, aplamai niekas nebedziugina, nebegaliu taip, ziuret kai vaikas tiesiog pats lenda i tiurma, deja po paskutinio pasigerimo ir vel grizo su kvapu, kaip su tuo kovot nebenesa protas, nebeprisibeldziu i jo sirdy, o buvome geriausi draugai, dabar pasigavo minti kad as durna ir man reikia pas psichiatra, draugei sakiau nueisiu pasidarysiu tyrimus ir irodysiu kad tokia nesu, tai ta iskvailino, sako tu neprivalai jam to irodinet, o blogiausia kad buta kuri pirkau uzrasiau jo vardu, bet ne tai svarbiausia, lb noriu kad jis susiprotetu, atrodo buvo lb protingas vaikas, o dabar pagal elgesi persasi isvada kad pykstsi su protu, net pradejau galvoti kad vartoja narkotikus, vienu zodziu..........

16 mečiai dažnai išgerinėja, kitaip siautėja ir gali po du kartus per dieną pasakyti, kad tu man ne motina, nekenčiu tavęs ir pan. Gėda prisipažinti, bet panaši buvau aš-o dar mergaitė Svarbu, kad turėtų kažką, kas jam tikrai patinka, tada laiku sustos.Turėjau tokių klasoikų, kur per pamokas alų gėrė ir naktimis negrįždavo- ir ką, vienas dabar verslą rimtą turi, o kitas vienos ministerijos viceministras. Visi protestai ir kitokios nesąmonės praeis, svarbu, kad nepasidarytų gyvenimo būdu ar vieninteliu tikslu gyvenime.

Dieve , Lukrecija laikykis kaip nors....
turi bet kokia kaina išsilaikyt ori, gal vyras nors ir serga, bet vis tiek gi gali Tavo pusėje būti palaikyti Tave.
O dėl paauglių kalbų, tai jie nesupranta dažnai, kad gali tokiom kalbom užmušt net dramblį...jie negalvoja ką šneka.
Su pažymom tai iš viso perlenkei lazdą. Jokių pažymų, jokių lakstymų pagal jo dudelę.Geriausia būtų, kad parodytum jam jo vietą, ta prasme, kad jis kol kas yra nuo Tavęs priklausomas ir turi su Tavim skaitytis. Ir kad tokiais žodžiais su Tavim nebendrautų.Gali pasakyti, kad užjauti jį dėl jo sunkaus amžiaus ir linki kuo greičiau suprasti ko nori gyvenime. Kad Tu linki jam visko tik geriausio, bet negali leisti taip su savim elgtis, o jei jis ir toliau taip elgsis, tai turės išsikraustyti iš namų ir gyventi kaip nori.
Kartais tai padeda.Sėkmės ir laikykis

Reikia išlaukti tą sunkų periodą, turėtų praeiti. Visokie psichologai gal ir padėtų , bet jie labai jau teoretikai, o praktiškai tiek niuansų Mano du bernai "persirgo" paauglyste. Visko buvo, apie vyresnįjį jau ir nelabai konkrečių faktų prisimenu 0 buvo piktas, apšaukdavo... Jaunesni, prisimenu, labai biesindavo žiūrint krepšinį. Neįmeta, ar įmeta priešininkai, aš aikteliu, o jo reakcija - tipo, ką tu moterėle išmanai (kad ir nepasakydavo, jautėsi iš žvilgsnių). Na ir ką, nežiūrėdavau aš su juo to krepšinio - rasdavau kitą užsiėmimą, arba eidavau prie kito televizoriaus. Dabar viskas OK. Nors ir sergam už priešingas Lietuvos komandas, replikų ar žvilgsnių - jokių.
Kantrybės ir dar kartą kantrybės. Ir išminties
Vis įsivaizduodavau, kad narkotikai - tai jau galas. Kažkada vyresnysis pasakė, kad bandė tos žolės - nepatiko, neužsikabino. Ir nepuoliau aš jo smerkti - buvo smalsu, pabandė...
Baisiausia - kai prasideda nepasitikėjimas, vaiko baimė ir melagystės.
Lengva man šnekėt, kai kol kas viskas tvarkoj, bet galvoju - mes visada vaikais pasitikėdavom, pasikalbėdavom ir kaip ir nieko nedraudėm. Kad nesinorėtų to draudžiamo vaisiaus, kuris visada labai skanus atrodo
Papildyta:



va čia su tuo butu gal ir be reikalo - "ant lėkštutės paduodama" nauda nelabai gerai

Dabar pablondinausiu ne į temą Lukrecij@, gal Tau nuo svorio metimo tokios liūdnos mintys laikykis.

Šešiolika tai gerai, jau greit pareis į protą, pusmetis, maximum metai (priklauso nuo raidos). O ko jis išsižadėjo ar prižadėjo priklauso nuo to, ką prieš tai jam pasakei arba, kokia tuo metu buvo jo nuotaika.Paaugliai nesugeba galvoti į priekį, jie gyvena šiuo momentu, ir apie tai, kas bus rytoj, jie rytoj ir galvos. Sunkiausia, kad vyras, ko gero,negali susitaikyti su savo padėtim, ir tu turi ne padėjėją, o du paauglius...

Dėl turmos nesisielok, tik melskis. Motinos malda kalnus varto.Artimai pažįstu žmogų, kuris dėl studentiškų durnysčių sėdėjo kalėjime, o dabar yra nuostabus žmogus. O taviškis juk dar nesėdi, ir, duok Dieve, nesėdės. Va, kad motina durna, tai mano 90 proc. paauglių. Kuo jis augs didyn, tuo tu eisi protingyn

Kol jam nėra 18, butas jam nepriklauso. Jei labai norėsi- perrašysi. Proto, manau jam užtenka, tik jūsų šeimos situacija labai sudėtinga, net suaugusiems sunku su tokia susidoroti, o jis tik 16... Negali iš jo reikalauti per daug išminties.
Nepamiršk, kad jūsų visų gyvenimai yra vertybė ir atskirai paėmus, ne tik kaip šeimos. Kiekvienas iš jūsų turi savo vietą Dievo plane, tik iš tokio mažo atstumo to nesimato.Tu nebūtum mažiau vertinga, net jei neturėtum nei vyro, nei vaiko. Nebūk tokia pesimistė, gyvenime yra daug nuostabių dalykų, ir jei tu jų dabar nematai, tai dar per trumpai gyvenai.

Seniai nebuvau nete, vis del sunelio problemu, tai jusu visu mintys paguode, aciu, dabarr uzejo toks periodas, kad vyras nustatineja vaika pries mane, turedamas savanaudisku tikslu, del turto, mes ant skyrybu slenkscio o istatymas toks kad visas turtas jei vaiko vardu del jo net neverta bylinetis, nes jis tevams nedalomas, nesvarbu kad ju pinigais pirktas, todel jis issiaiskines sia situacija, bando vaika prisigrelint prie saves, kad jo pagalba mane isguitu is namu ir jam tai lb sekasi, todel adr sunkiau, isviso noriu trenk duris ir iseit is namu, nebegalvot apie nieka, jei jiems svarbiau materializmas uz rysi su artimu zmogum, tegul pasisiunta, kol perkas viens kitam gerkles, o tai vyksta kiekviena diena, taciau nors edasi, vistiek tetukas gerutis, norisi muilo pasiulyt, nors viena karta klausiau ar duot skysto ar kieto, kad geriau i subine sulystu, vakar vaikas suprato kad jis isnaudojamas tevo, taciau siandien tetukas vel superinis,
kaip kazkuri klause gal mano mintys pesimistines del svorio metimo, tikrai NE, esu gyvenime realiste, nei pesi nei opti miste, tik kai pradedi panaset i zmogu ne i drambli, atsiranda pasitikejimas, savimi tada jau nebuni pilka pelyte po sluota bet drasiau gini savo teises ir savo nuomone, o tai ne visiems patinka, todel ir bando visaip zemint ir guit po ta pacia sluota po kuria buvai, nors meile jiems del to ne mazeja bet musu seimoj niekas to nesupranta kas yra meile, o mylet man visus ir nieko is tai negaut truputi per sunku, kartais nesinori gyvent, bet laikausi, kartais nesinori kalbet bet kalbu kad nerodyciau savo nuoskaudos, gyvenime daug labai iskentejau, bet sis gyvenimo etapas kol kas pats sunkiausias, nesu piemene, kaip kazkuri pamanet, aisku nesu ir sene, gyvenimo patirties tikrai pakanka, kitas dvigubai pargyvenes nera tiek mates kiek as, nesu ispaikinta mergiote, visa laika buvai stipri, bet dabar, lb sunku, bijau paluzti, kad po to nereiketu skaudziai kelt save is pelenu, o oriai laikytis labai sunku

Lukrecija, o ar tu turi kur eiti? Jei tu turi kur eiti tai dada taip ir padaryk. Tai padėtų tikrai visiems ir tau, ir vyrui o labiausia sūnui. Jums tikrai reikia pabūti vienam nuo kito toliau , ir kad galėtumėt pailsėti ir kad sūnus galėtų apsispręsti ko jam reikia. Šešiolika jau daug tų metų ir košės galvoj nemažai, galų gale tėvui ir koziris bus išmuštas iš po kojų- kad tu dėl buto. Pagyvenkit atskirai. Nežina, kiek aš čia skaičiau, man iš tavo pusės jaučiasi didžiulis spaudimas sūnui dėl visko, nuo kurio jis yra tikrai pavargęs. Pati šiuo metu auginu viena tris paauglius, ir suprantu kaip tau yra nelengva. Bet tikrai manau, kad dabar būtų geriausia išeitis tai atsitraukti nuo visko.

turiu kur iseit ir buvau isejus, parsiveze su gelem, atvaziavo abu, tam kartui suprato kad be manes sunku, bet poveikis neilgam, galeciau iseit visam laikui, taciau galiu but nesuprasta nei vaiko, nei zmoniu, kokia motina palieka vaika? nebent beprote, o spaudimas gal istikro per didelis, dabar mokinuosi i daugeli dalyku nekreipt demesio, man patiko viena cia parasyta mintis, kad jie negalvoja apie ateiti, o gyvena sia diena, is tikro tame yra tiesos, mano vyras lb klastingas ir savanaudis bijau kad visai iskreips vaiko mastyma ir elgiasi naudodamas ji savanaudiskiems tikslams, o po to keist ka nors gali buti velu

suprantu, kad laikai ne patys lengviausi tau, bet kogero pritariu išsakytai minčiai jog reikėtų išeiti.Bet gal va taip be grįžimų. Na labai ramiai, be ašarų ir isterikų, al net geriau palikti laišką sūnui nei ką sakyti, laiškas yra laiškas paskaityti gali kelis kartus pagalvoti ir vėl paskaityti. Nepalieki gi tu vaiko, o ir a vaikas jis , visgi šešiolika. Koks klastingas vyras bebūtų vienas gyvendamas su vaiku tikrai nieko jo nemokys- kam jam reikia jo grto ir skandalus keliančio sau ant galvos. Taigi negali būti jis toks kvailas, kad nesuprastų jog po poros metų toks pamokytas ir jį patį gali išvyti. Klastuolis niekada nemokys to, kas jam pakenktų.tai va , dėl to nepergyvenk. Leisgi sūnui pamatyti pačiam kas ir koks tas tėvas yra, pačiam pajusti skonį, kvapą ir gyvenimo kainą.Ir jei jam tai visa patiks, vadinasi jo pasirinkimas yra toks, jei nepatiks jis sugrįš pas tave. supranti, kaip žmogus, kaip asmenybė jis jau susformavęs dar iki šešerių metų, ir jei jam buvo priimtinai tai ką tu davei niekur tatai ir nepasidėjo, yra ir anksčiau ar vėliau išlįs - telieka laukti. sunku, nelengva, bet turi tikėjimą.
Ir jei leisi, niekada daugiau nesakyk jam, kad tėvas blogas- čia yra didžiulė klaida, tai tik labai pastumia to negerėlio pusėn.

Sunku, labai, bet dabar stengiuosi buti nepastebima namie , arba visai nebuti, del isejimo jau kuriu planus, bet tai padarysiu teisiniais budais, kad oficialiai vaikas pasirinktu, po to bu lengviau nors priekaistu nesulauksiu nes jis bus pasirinkes pats, tariausi su savo advokate taip patare, kelias bus nelengvas, bet butina zengt kazkam pirma zingsni jau apsisprendziau, iseisiu ir negrisiu, tik zinau kad prasys atleidimo net tik keliais bet ir alkunemis sliausdamas