na pas mus tai buvo labai grazus islydejimas, labai dziaugiuosi kad ji dareme ir smagu dabar prisiminti.
Islidejima dareme is vienu namu. MB su teveliais atvaziavo pas mane. Mano mama labai graziai sugalvojo: islydint du keliautojus i nauja gyvenimo kelia ji mum padovanojo laukneseli:linini maiseli i kuri idejo gintaro gabaleli - kad visada prisimintumem savo krasta, medzio gabaleli - kad visada namuose degtu seimos zidinys ir silditu ir mus ir kas pas mus sveciuosis, rugio varpa - kad namuose visada turtumem duonos, 2007 metu laidos pinigeliu - kad atnestu mum laime, ir pasagele su laimes paukste- kad visada butumem laimingi. Dar padovonojo seimos medi su musu abieju nuotraukytem, o kitas paliko musu vaikuciams. Tikrai buvo labai grazu ir labai dar grazius zodzius mum pasake:
Kai lis lietus - tu skubeki pas ja,
Lai vakaras tirpsta zvaigzdetas,
Ir savo sirdim neramia neramai,
Nuveski i nakti i lietu
Kai saule spindes tu skubeki pas ji
Lai vakaras nyksta sauletas
Ir tavo sirdis nerami nerami
Be jo nesuras zemeje vietos...
Paskui MB mama pasake grazu palinkejima, bet nepamenu

...
Smagu prisiminti, visai neverkiau, ir mama mano neverke, nes tai pati laimingiausia mano gyvenimo diena nemaciau ko verkti. Tik MB mama susigraudino ir kai kurie sveciai kurie ten buvo.
Isvaziuojant teveliai palaimino, ir palinkejo mum laimingo kelio, kartu ziangiant i savo nauja kelia.
Grazu buvo
Patarciau neatsisakyti islydejimu, nes man tai tikrai grazi tradicija, po daug metu smagu bus prisiminti, gal jau ir teveliu nebebus gyvu, o kaip gera bus matyti filmuota medziaga ar nuotraukas su jais, nes ta diena jus su jais nelabai turesit laiko kada ir pabuti, o manau tai svarbu kiekvieniems tevams.
Bet cia tik mano nuomone, nesupykit uz ja...