QUOTE(lera @ 2007 06 05, 19:21)
papasakokit kada dazniausei panikuojat?kas labiausei gazdina?kaip su tuo kovojat?man labai idomi ir jusu ligos patirtis
Aš beskaitydama apie kitas imu galvot kad man tai nuo vaikystės, aš visad bijau imtis atsakomybės ir man lengviau kai sergu ir nereikia nieko daryt, pagulėt sunkiausiu momentu

kai ištekėjau ir patekau į visiškai kitą žmonių ratą jie visiškai kitaip gyvena, mąsto mane tai išmušė iš vėžių ir aš galutinai pasinėriau į ligą

kartais imdavau galvot kad uošvienė žvakes dega ir užkeikinęja, dabar vien pagalvojus galiu verkt pradėt kiek ji mane keikė, linkėjo sunkių ligų. Pasistengiau visiškai atsiribot, bet dažnai apie ją galvoju nes mano vyrelis yra tpinė jos kopija ir paskutinis lodorius, nors pragyvenom kartu 15 metų to nepakeisi tai ir stebiuos kokių tinginių būna, mano MB sugeba viską padaryt, bet reikia prižiūrėt ir pagainiot nes gali užmiršt ką daro, pas jį buvo priimta kiauras dienas sėdėt prie teliko ir nieko neveikt ir žmogus negai per tai perlipt, o dar jam mamytė vis paskambina ir suaiškina pailsėk kam tau reik......

bet visad laukia ką iš sodo parvešim ir kai pasistatėm namą ir pagyvent norėtų

bet man nuo jos jau ir per atstumą bloga

.........
QUOTE(Ratatankė @ 2007 06 05, 20:12)
Likau gyva, panikos nebuvo
Rezultatus zinosiu ketvirtadienį
Kaip bus - nežinau, bet buvo sunku

, būčiau laiminga pitaką gavus
Puiku viskas jau praeitį svarbu viskas baigės, bent aš jau taip manau