QUOTE(lera @ 2007 06 06, 14:41)
taip ,pazistama situacija,mes kai gyvenom pas uosvius gerokai ji man kraujo pagere,uosvis irgi buvau net su jais susistumdzius,oi visko ten buvo visko nepapasakosi,tada tikrai maniau isprotesiu,gyvenau vienam ilgam paniekos priepuoli...bet kai isikraustem viskas gerai geriausiais draugais patapom
zinau ji irgi man pavydi sunaus savo,karta jai pasakiau jei myli savo sunu mylesi ir mane nes tik taip jam bus gerai,bet kartais jauciu kaip pavidi kad pas mus viskas gerai,bet ismokau tai ignuoruotir nekreipt demesio,tai gyvent lengviau:))

aš tai niekaip negaliu susitaikyt su tuo kad sūnelį kai jam buvo blogai kaip šunį iš namų išmetė ilgai ignoravo, o dabar kai atsistojom ant kojų ėmėm normliai tvarkytis įsivažiavom nusistatėm tikslus, atsiranda ji ir ima griebt viską nes tai jai priklauso


