iš pradžių buvo butas tik vieno kambario , po to kai pasikeitėm į 2 kambarių , užleidom vyresniajam kambarį, tėtis dažnai išvažiuoja į komandiruotes , tai mažasis su manim
galiu iš patirties pasakyt , jei yra valios ir galimybių , leiskit miegot atskirai. nes šendien turiu didelę problema kurią nežinau kada pašalinsiu
iš pradžių buvo butas tik vieno kambario , po to kai pasikeitėm į 2 kambarių , užleidom vyresniajam kambarį, tėtis dažnai išvažiuoja į komandiruotes , tai mažasis su manim
kai suėjo 3 gavom skaudų likimo smūgį - vaikiukas autistas. atsirado baimių ir kitokių blogybių. aišku liko su manim, išėjau iš darbo, vaikas su manim 24 val per para. brolis užaugo , gyvena atskirai, mes išėjom gyventi į nuosava nama, bet mažojo taip ir nepajėgiau atskirti nuo savęs, kiek buvo bandymų tiek buvo priešinimosi, jei ir pavykdavo užmigdyti atskirai, tai ateidavo po kelių valandų vėl. nenoriu sukelti vaikui isterijos , stengiuosi apsaugoti nuo stresų , nes jam ir taip sunkiai suvokiamas mūsų pasaulis, bet dabar jau nežinau ką daryti
jam greit jau 8metai, bet jis dar neužmiega be manes, ir užmiges tikrina ar aš šalia , neradęs prabunda
. esu visai akligatvyje , nežinau ką daryti, bet stengiuosi užmigdyti ir išeiti, kai pareina vėl vedu atgal , ir taip kasnakt, bet pasidarė piktas vakarais , irzlus , neramus.............
iš pradžių buvo butas tik vieno kambario , po to kai pasikeitėm į 2 kambarių , užleidom vyresniajam kambarį, tėtis dažnai išvažiuoja į komandiruotes , tai mažasis su manim
QUOTE(BRAŠKĖ68 @ 2009 08 06, 17:36)
galiu iš patirties pasakyt , jei yra valios ir galimybių , leiskit miegot atskirai. nes šendien turiu didelę problema kurią nežinau kada pašalinsiu
iš pradžių buvo butas tik vieno kambario , po to kai pasikeitėm į 2 kambarių , užleidom vyresniajam kambarį, tėtis dažnai išvažiuoja į komandiruotes , tai mažasis su manim
kai suėjo 3 gavom skaudų likimo smūgį - vaikiukas autistas. atsirado baimių ir kitokių blogybių. aišku liko su manim, išėjau iš darbo, vaikas su manim 24 val per para. brolis užaugo , gyvena atskirai, mes išėjom gyventi į nuosava nama, bet mažojo taip ir nepajėgiau atskirti nuo savęs, kiek buvo bandymų tiek buvo priešinimosi, jei ir pavykdavo užmigdyti atskirai, tai ateidavo po kelių valandų vėl. nenoriu sukelti vaikui isterijos , stengiuosi apsaugoti nuo stresų , nes jam ir taip sunkiai suvokiamas mūsų pasaulis, bet dabar jau nežinau ką daryti
jam greit jau 8metai, bet jis dar neužmiega be manes, ir užmiges tikrina ar aš šalia , neradęs prabunda
. esu visai akligatvyje , nežinau ką daryti, bet stengiuosi užmigdyti ir išeiti, kai pareina vėl vedu atgal , ir taip kasnakt, bet pasidarė piktas vakarais , irzlus , neramus.............
iš pradžių buvo butas tik vieno kambario , po to kai pasikeitėm į 2 kambarių , užleidom vyresniajam kambarį, tėtis dažnai išvažiuoja į komandiruotes , tai mažasis su manim
stiprybės jums
QUOTE(rucike555 @ 2009 08 04, 22:21)
taip atrodo viskas aišku ir paprasta, taip geriau abiem pusėm, bet ką daryti tuo atveju kai vaikas suserga? su lovyte atsigabenti į savo kambarį? ar miegoti vaiko kambarį šalio jo lovytės ant grindų? juk prie sergančiojo reikia pabudėti ir pan., gali užsikosėti, uždusti, nosytė pilna, neprakėpuos...
Vaikui susirgus mes lovytę nešamės į savo miegamąjį. Jei būtų galimybės miegotume jo kambary. Aišku, tokiu atveju vieno negalima palikti.
QUOTE(rucike555 @ 2009 08 06, 12:29)
l. smagu kai tokie drąsūs tėvai, pavydžiu...
o iš artimųjų (senelių) nesusilaukėte neigiamos reakcijos?
o iš artimųjų (senelių) nesusilaukėte neigiamos reakcijos?
O prie ko čia kiti?
Čia kažkuri klausėt apie pliusius:
vaikas nepabunda jei kas triukšmauja
O aš norėčiau paklausti/pasmalsauti tų, kurie migdosi vaikus kartu su savimi, o ar santykiai tarpusavio nenukiančia
QUOTE(ciuke @ 2009 03 19, 14:05)
O kodel nedrystumet
Matau tik pliusus,nors ir tenka nakty nukeliauti kartais,visokiu naktu buna,bet nors ramiai galima tv.paziuret,nebijot vaiksciot ir kalbetis,ir ryte ismiega ilgai
Sunui 2,4 m , miegam kartu. Atskiras kambarys laukia gyventojo, bet gal nuo kokiu 3 metu reiks bandyt kelti
. O leliuka atskirai migdyti tai NE NE NE. Turiu jausti vaika prie saves ( ne per siena, ne per metra, o tikraja to zodzio prasme) .Be to pritariu nuomonei, kad vaikas jauciasi saugus miegodamas prie mamos ir tecio
Ir taip jauku kartu visiems:wub:
Dukryte "iskeliavo" i savo kambari kai baigiau pati naktimis maitinti, t.y. 1 metu 3 men.
Iki tol labai daznai miegodavo su mumis. Ir ko tik neteko del to prisiklausyti
"kad kuo toliau, tuo sunkiau bus vaika atpratinti kartu miegot, kad nenores miegoti savo loveleje, ka jau bekalbeti apie miegojima atskirai..." Vienu zodziu, ne vienai pazistama situacija
Na ka, atejo laikas, kai mazyle eme neramiai miegoti su mumis: blaskydavosi, vartydavosi, ir t.t., tad vis dazniau perkeldavom i jos lovyte kur kuo puikiausiai sau ismiegodavo beveik visa nakti. Tad kai baigiau pati maitinti krutimi, nusprendem, kad pats laikas irengt JOS kambari!
Ir be jokiu problemu jau 1,5 men miega savo kambary. Aisku, buna, kad nakti prabunda (ar dantukas suskausta, ar kojyte tarp virbu istringa, ar siaip susapnuoja ka, ir t.t), bet ijungta "mobili aukle" apie tai ispeja, tad jokios traumos vaikui - kai reikia, mama salia...
Manau, kad tas naktinis issiskyrimas, kuris sutapo su maitinimo krutimi pabaiga, man buvo didesne trauma, nei mazylei...
Iki tol labai daznai miegodavo su mumis. Ir ko tik neteko del to prisiklausyti
"kad kuo toliau, tuo sunkiau bus vaika atpratinti kartu miegot, kad nenores miegoti savo loveleje, ka jau bekalbeti apie miegojima atskirai..." Vienu zodziu, ne vienai pazistama situacija
Na ka, atejo laikas, kai mazyle eme neramiai miegoti su mumis: blaskydavosi, vartydavosi, ir t.t., tad vis dazniau perkeldavom i jos lovyte kur kuo puikiausiai sau ismiegodavo beveik visa nakti. Tad kai baigiau pati maitinti krutimi, nusprendem, kad pats laikas irengt JOS kambari!
Ir be jokiu problemu jau 1,5 men miega savo kambary. Aisku, buna, kad nakti prabunda (ar dantukas suskausta, ar kojyte tarp virbu istringa, ar siaip susapnuoja ka, ir t.t), bet ijungta "mobili aukle" apie tai ispeja, tad jokios traumos vaikui - kai reikia, mama salia...
Manau, kad tas naktinis issiskyrimas, kuris sutapo su maitinimo krutimi pabaiga, man buvo didesne trauma, nei mazylei...
Nuo 9 men miega savo kambariuke
QUOTE(pasimetus_laike @ 2009 08 06, 21:08)
O aš norėčiau paklausti/pasmalsauti tų, kurie migdosi vaikus kartu su savimi, o ar santykiai tarpusavio nenukiančia
?

tikrai ne
mes kazkur nuo metuku perkeleme vaika i jo kambari
Na mes turime galimybe atskirai migdyti, taciau nakti tiek kartu tenka prie jos keltis,kad man patogiau tam paciam kambary. O ir pripratau labai pati-malonu,kai ryte pramerkus akis matau dukryte miegancia ar besisypsancia..
Mūsų didysis tai kai atsirado mažesnis broliukas pats sugalvojo, kad jis didelis ir jam reikia miegoti vienam. Leidom pačiam pasipuošti kambarį ir dabar net ir norėdamas neišviliotum. Jam tada beveik 2,5 metų buvo.









