Dukryte "iskeliavo" i savo kambari kai baigiau pati naktimis maitinti, t.y. 1 metu 3 men.
Iki tol labai daznai miegodavo su mumis. Ir ko tik neteko del to prisiklausyti
"kad kuo toliau, tuo sunkiau bus vaika atpratinti kartu miegot, kad nenores miegoti savo loveleje, ka jau bekalbeti apie miegojima atskirai..." Vienu zodziu, ne vienai pazistama situacija
Na ka, atejo laikas, kai mazyle eme neramiai miegoti su mumis: blaskydavosi, vartydavosi, ir t.t., tad vis dazniau perkeldavom i jos lovyte kur kuo puikiausiai sau ismiegodavo beveik visa nakti. Tad kai baigiau pati maitinti krutimi, nusprendem, kad pats laikas irengt JOS kambari!
Ir be jokiu problemu jau 1,5 men miega savo kambary. Aisku, buna, kad nakti prabunda (ar dantukas suskausta, ar kojyte tarp virbu istringa, ar siaip susapnuoja ka, ir t.t), bet ijungta "mobili aukle" apie tai ispeja, tad jokios traumos vaikui - kai reikia, mama salia...
Manau, kad tas naktinis issiskyrimas, kuris sutapo su maitinimo krutimi pabaiga, man buvo didesne trauma, nei mazylei...