manau esu stipri bent jau tose situacijose kurias jau isgyvenau, cia vaikelio laukimas man kaip naujas patyrimas nes savu biologiniu vaiku neturiu, tai jauciuosi lyg laukciausi tik ne cia o ten kaskur, ir kaip kiekviena mama svarstau kaip tai bus kaip vaikelis pakeis musu gyvenimo ritma .manau visos mamytes laukdamos pirmagimio galvoja taip pat tik as turiu gal platesniu minciu apie tai kur tas mano laukiamas mazylis ar saugus ar sotus ar neverkia ir tada darosi liudna ir norisi ji sutikti kuo greiciau kad asareliu butu maziau.
QUOTE(Marlyn @ 2011 01 15, 11:18)
manau esu stipri bent jau tose situacijose kurias jau isgyvenau, cia vaikelio laukimas man kaip naujas patyrimas nes savu biologiniu vaiku neturiu, tai jauciuosi lyg laukciausi tik ne cia o ten kaskur, ir kaip kiekviena mama svarstau kaip tai bus kaip vaikelis pakeis musu gyvenimo ritma .manau visos mamytes laukdamos pirmagimio galvoja taip pat tik as turiu gal platesniu minciu apie tai kur tas mano laukiamas mazylis ar saugus ar sotus ar neverkia ir tada darosi liudna ir norisi ji sutikti kuo greiciau kad asareliu butu maziau.
Viskas taip suprantama!
QUOTE(jurg_ili @ 2008 02 15, 21:59)
O as noreciau suzinoti is tu mamyciu ,kurios turi savo vaikucius ir dar gali tureti ,bet pasiima is vaiku namu, kodel jus negimdot ,o auginat svetimus? O klausiu todel ,kad pati sau noriu atsakyti i klausima ,kodel as noriu pasiimti vaikiuka is vaiku namu? Nezinau is kur tas noras, labai bijojau kam nors apie tai pasakoti, bet kai pasakiau vyrui -tai jis labai normalei suregavo, jis nebutu pries. Bet kad rystis tokiam zingsniui ar uztenka vien noro? Pati tiriu dvi nuostabes dukrytes, galeciau gimdyti dar ,bet noriu pasiimti vaikiuka. Anksciau negalejau ,nes butu nedave del givenamo ploto, bet dabar turiu viska. Kaip man zinot is kur tas noras?
Ir pas mane dvi mano pagimdytos, o pagrandukė globotinė ir visai aš nežinau kodel tiesiog taip sumasčiau ir viskas puikiai gavosi.
ka tik grizome is ligonines, isbuvome 2 sav. Netgi i reanimacija patekome. Bet ka noriu pasakyti, kad ir as gerai supratau kaip as myliu savo vaika, ir mano mazylis irgi, po reanimacijos, nepaleidzia nezingsnio. Tik mama ir mama. O as taip bijojau, kad turesime problemu su prieraisumu 
QUOTE(Vasarvidė @ 2011 03 27, 09:54)
Kas buvo nutikę? Jau visiškai pasveikot?
Susirgome kampilobakterioze. Visa savaite nustatinejo, del to ir taip ilgai sveikstame, daugiau negu savaite nieko nevalge, liko tik akytes
, dar kalis buvo smarkiai nukrites, del to i reanimacija pagulde.Dabar jau namie, valgome, geriam bakterijas, vitaminus. Po biski atsistos viskas i savo vezias. Bet koks pasidare nepaklusnus
.
