Na va užsukau ir aš paplepėti

, žinau, kad jau vėlu, bet dieną nėra kada. Tai Roga, ką ten tavo vaikiukui nori operuoti???? Gal nėra labai sudėtinga operacija???
Mus operavo kai buvom metukų, tai Santariškėse pragulėjom mėnesį. Košmaras buvo, ten buvo pasidarę kaip namai. Saviškį jau prieš tris savaites užrašiau pas psichologą, tai dar nei skambučio nei žinutės, tai kiek dar reiks laukti? Gal todėl, kad valdiškai? Bet privačiai kažkodėl nenoriu vesti

.
Man pradeda atrodyti, kad maniškis labai geras pasidarė, arba čia toks momentas. Manęs klauso (nevisada) bet jau dažniau išgirsta ką noriu jam pasakyti. ir mūsų tėvelis jau pradeda valdytis, nebesiūlo diržiuko. Arba čia aš, galvą prikišus mokslų, dabar viskas atrodo kitaip
Tu, Roga, laikykis, nepasiduok ligoninių nuotaikai (žinau kaip būna)
Papildyta:
QUOTE(Alchemie @ 2007 05 26, 23:33)
Roga, laikykis. Tikiuosi bus sekminga operacija.
Chikko, tu mociutei pabandyk paaiskinti, kad lepinimas gali buti is to, kad vaikas turi didesne galimybe pairinkti pvz. is maisto ar gerimu, bet ir maistas ir gerimai turi buti laiku. kai yra taisykles, tai tada yra daugiau galimybiu vaika lepinti. Pvz. gali nemiegoti, bet turi paguleti ir paklausyti pasakos..tik sunkiausia aisku, kad mociute tai suprastu
P.S. Jei aš pradėčiau pasakoti apie mūsų močiutę, tai reiktų knygą parašyt. Buvo šnekėta geruoju ir piktuoju, ir nevežiau vaiko, nieko nepadariau, kaip lepino taip lepina. Senų žmonių įsitikinimų nebegaliu pakeisti. Jai visada atrodo, kad maniškis alkanas ( nes kūdas), sergantis ( nes dar nenudegęs saulėj), neleidžiam į lauką ( nes labai kieme pas močiutę duodas). Tai kaip su tokiu žmogumi šnekėtis??????
Ji man sako, kad palikčiau vaiką jai, o tada ji mokėtų sutvarkyti ( t.y. pagydytų), jis nesiduotų, pavalgytų

ir nesirgtų, ji visada, sako, tai kam aš tą "vargšą" vaikelį po darželį tampau, geriau auginčiau namie. Čia aš apie mūsų močiutę, bet neskaitant nieko, maniškiui laaaaaabai patinka pas močiutę, tai ir vežu jį ten.