Kaipn bus taip, jei jau lauki antro leliuko, tai ir sulauksi, o paskui kaip likimo lemta
Aš tai bijojau antro gimdymo labai, bet kur pabėgsi... Sunkus buvo ir pogimdyvinis periodas, jau taip stogas važiavo, kad draugėm skambindavau ir sakydavau, jog tuoj eisiu nuo tilto šokt, bet išgyvenau ir dabar viskas OK
Kaipn bus taip, jei jau lauki antro leliuko, tai ir sulauksi, o paskui kaip likimo lemta
Kaipn bus taip, jei jau lauki antro leliuko, tai ir sulauksi, o paskui kaip likimo lemta
tai va visai norėčiau antro leliuko, pirmagimiui tuoj bus 4 metukai, taip kaip ir laikas būtų. Bet... randu begale bet, dėl ko jo šiuo metu gimdyti man nevertėtų.Pirmiausia gyvename nedideliame 2 kambarių bute, pajamos mūsų nėra itin didelės. Tiesa su vyru santykiai nekokie, ne kartą prakalbom apie skirybas
, be to auginant pirmagimį iš vyros realios pagalbos nesulaukiau, mano mama irgi ne iš tų močiučių kurioms itin rūpi anūkai ar jos dukra Todėl žinau kad jei ryžčiausi antram viskas gultų ant mano pečių
Be to pirmagimis nebuvo itin ramus vaikas, ir šiaip daug ligų turėjome, ir charakteris pas jį ne iš lengvųjų, todėl kartais jis man ir du atstoja 
, bet visgi norisi kad jis nebūtų vienas, o ir aš be proto noriu mergytės 
Tai va mamos pasidalinkit asmenine patirtimi, ar verta gimdyti antrą, ir tikėtis kad šeimoje viskas susitvarkys?
su pirmu gimdymu bėdų nebuvo, nors jis nebuvo lengvas, bet stengiuosi pasiruošti viskam ir dėl pačio gimdymo net nesuku galvos, suku galvą kaip čia greičiau tapt nėščia vėl, kad tie 9mėnesiai taip greitai nepraskrietų ir dar suku galvą dėl to, kad mažas mano sūniukas užaugo pernelyg greitai, nors ir džiaugiausi kiekviena jo diena, bet jos tik bėgo bėgo ir dabar vaikas jau nuo manęs bėga 
taigi, noriu vėl mažo pypliuko ar pypliukės.
tai va visai norėčiau antro leliuko, pirmagimiui tuoj bus 4 metukai, taip kaip ir laikas būtų. Bet... randu begale bet, dėl ko jo šiuo metu gimdyti man nevertėtų.
Pirmiausia gyvename nedideliame 2 kambarių bute, pajamos mūsų nėra itin didelės. Tiesa su vyru santykiai nekokie, ne kartą prakalbom apie skirybas , be to auginant pirmagimį iš vyros realios pagalbos nesulaukiau, mano mama irgi ne iš tų močiučių kurioms itin rūpi anūkai ar jos dukra
Todėl žinau kad jei ryžčiausi antram viskas gultų ant mano pečių Be to pirmagimis nebuvo itin ramus vaikas, ir šiaip daug ligų turėjome, ir charakteris pas jį ne iš lengvųjų, todėl kartais jis man ir du atstoja , bet visgi norisi kad jis nebūtų vienas, o ir aš be proto noriu mergytės
Tai va mamos pasidalinkit asmenine patirtimi, ar verta gimdyti antrą, ir tikėtis kad šeimoje viskas susitvarkys?
sindirela sunku kalbėt, nes kiekviena šeima,situacija skiriasi, bet šiaip jau vaikai santykių netaiso.
taigi, noriu vėl mažo pypliuko ar pypliukės.QUOTE(sindirela @ 2007 06 15, 12:30)
tai va visai norėčiau antro leliuko, pirmagimiui tuoj bus 4 metukai, taip kaip ir laikas būtų. Bet... randu begale bet, dėl ko jo šiuo metu gimdyti man nevertėtų.Pirmiausia gyvename nedideliame 2 kambarių bute, pajamos mūsų nėra itin didelės. Tiesa su vyru santykiai nekokie, ne kartą prakalbom apie skirybas
, be to auginant pirmagimį iš vyros realios pagalbos nesulaukiau, mano mama irgi ne iš tų močiučių kurioms itin rūpi anūkai ar jos dukra Todėl žinau kad jei ryžčiausi antram viskas gultų ant mano pečių
Be to pirmagimis nebuvo itin ramus vaikas, ir šiaip daug ligų turėjome, ir charakteris pas jį ne iš lengvųjų, todėl kartais jis man ir du atstoja , bet visgi norisi kad jis nebūtų vienas, o ir aš be proto noriu mergytės Tai va mamos pasidalinkit asmenine patirtimi, ar verta gimdyti antrą, ir tikėtis kad šeimoje viskas susitvarkys?
sindirela sunku kalbėt, nes kiekviena šeima,situacija skiriasi, bet šiaip jau vaikai santykių netaiso.
QUOTE(Ana 05 @ 2007 04 20, 18:45)
Sveikos mamyte,
Mes su vyru turim dukryte, geguzes 4d. jai jau bus 4m. tad norim antro leliuko. ir nors sirdimi be galo laukiu dar vieno kudikelio , bet kartu jauciu ir baime gimdymui (o ir nestumas
nebuvo lengvas). Ar Jusu nekankina tokia baime ir kaip su ja kovojate?
Mes su vyru turim dukryte, geguzes 4d. jai jau bus 4m. tad norim antro leliuko. ir nors sirdimi be galo laukiu dar vieno kudikelio , bet kartu jauciu ir baime gimdymui (o ir nestumas
nebuvo lengvas). Ar Jusu nekankina tokia baime ir kaip su ja kovojate?o aš labai noriu leliaus ir jau pradedam planuoti, bet kas keisčiausia, kad nors su pirmąja didesnių bėdų nebuvo, nerealiai bijau pirmųjų 16 nėštumo savaičių, nes tada laaabai blogai jaučiausi
ir daugiau nieko nebijau, tik nėštumo pradžios QUOTE(linksmute2 @ 2007 04 28, 09:10)
sveikos,na as dar nesilaukiu,bet labai jau noreciau antro vaikelio, tik yra labai daug dvejoniu,po gimdymo likes svoris,ar nebus sunku lauktis antro,ar sugebeciau abu vaikelius auginti,bijau kad antras gali but neramus kaip pirma dukra ,ar neziures i mane kreivai tevai,labai noriu vaikelio,ir tuo metu labai bijau
pasidalintik su manim savo patirtimi.
tik yra labai daug dvejoniu,po gimdymo likes svoris,ar nebus sunku lauktis antro,ar sugebeciau abu vaikelius auginti,bijau kad antras gali but neramus kaip pirma dukra ,ar neziures i mane kreivai tevai,labai noriu vaikelio,ir tuo metu labai bijau pasidalintik su manim savo patirtimi.
aš irgi ilgą laiką mąsčiau ar nežiūrės kreivai tėvai, bet mano mama mane palaiko, žinau kad anyta gero žodžio tokiu atveju nepasakys ir nepasveikins, bet ir su pirma to nebuvo, tai ir nebijau
kad ir sunkokas buvo pirmas gimdymas bet noriu gimdyt ir antra kart ir visa tai is naujo patirt 
tas jausmas neapsakomas kai pamatai savo katik gimusi stebukleli ir pasimirsta visi sunkumai, skausmai
tas jausmas neapsakomas kai pamatai savo katik gimusi stebukleli ir pasimirsta visi sunkumai, skausmai
Mes ir jau planuojam antrą leliuką.Bijot gimdymo nebijau, sunkiausia yra išnešioti ir poto auginti.Buvo sunkus nėštumas pirmas gimdymas ir ne iš lengvųjų. bet reikia sūniukui broliuko ar sesytės.O kai pamatai, kad jis mažus leliukus taip gražiai supa ir aaa daro už širdies griebia
Ir iš kart pagimdžius žinojau, kad noriu antro leliuko.Gal aš nusiteikus kitaip, bet ir pirmo nebijojau gimdyti.O antro tuo labiau.
Man baisiausia yra, kad užtektų jėgų išnešioti
Bet kaip sako su antru jau lengviau būna.
už širdies griebiaIr iš kart pagimdžius žinojau, kad noriu antro leliuko.Gal aš nusiteikus kitaip, bet ir pirmo nebijojau gimdyti.O antro tuo labiau.
Man baisiausia yra, kad užtektų jėgų išnešioti
Bet kaip sako su antru jau lengviau būna.
Na, matau, kad mano uzvesta temele jau truputi i "sona" nuvaziavo , tai noreciau , kad prisimintumem esmini uzvestos temeles klausima ir diskutuotumem toliau
Klausimas buvo ne apie tai ar apskritai bijome gimdyti antro ar trecio leliuko, bet ar nebijojote gimdyti antro kai po pirmojo kankino pogimdymine depresija(cia toms, kurias ji kankino). Nes as tai po pirmojo net apie puse metu tikrai turejau pogimdymine depresija....dabar jau viskas gerai, ir jau galvoju, kad po kokiu meteliu butu gerai ir antra leliuka tureti, bet labai bijau, kad ir vel ta nelemtoji depresija po gimdymo neuzpultu, nes net nezinau kaip antra karta visa tai reiketu istverti 
Taigi, noriu, kad patirtim pasidalintu tos mamytes, kurios po pirmojo vaikelio turejo pogimdymine depresija..., po to ryzosi antram leliukui...ir ar nepasikartojo ta depresija po antrojo gimdymo? Gal kam ji buvo lengvesne, o gal kam ir atvirksciai - stipresne ?
, tai noreciau , kad prisimintumem esmini uzvestos temeles klausima ir diskutuotumem toliau Klausimas buvo ne apie tai ar apskritai bijome gimdyti antro ar trecio leliuko, bet ar nebijojote gimdyti antro kai po pirmojo kankino pogimdymine depresija(cia toms, kurias ji kankino). Nes as tai po pirmojo net apie puse metu tikrai turejau pogimdymine depresija....dabar jau viskas gerai, ir jau galvoju, kad po kokiu meteliu butu gerai ir antra leliuka tureti, bet labai bijau, kad ir vel ta nelemtoji depresija po gimdymo neuzpultu, nes net nezinau kaip antra karta visa tai reiketu istverti
Taigi, noriu, kad patirtim pasidalintu tos mamytes, kurios po pirmojo vaikelio turejo pogimdymine depresija..., po to ryzosi antram leliukui...ir ar nepasikartojo ta depresija po antrojo gimdymo? Gal kam ji buvo lengvesne, o gal kam ir atvirksciai - stipresne
?
Manau mano atsakymas būtų ties viduriuku
Kadangi laukiausi pirmagimio, viskas nauja, nepatirta, tuo pačiu ir baugu
Visas nėštumas buvo puikus išskyrus pirmą pykinimo mėnesiuką. Tačiau pakenčiama, kadangi žinai, kad tavyje užsimezgė gyvybė
Devyni mėnesiai pralėkė akimirksniu
O dabar atsakysiu į temos autorės klausimuką
Net nebuvo minties, kad gali mane aplankyti ta baisioji depresija, nes visą nėštumą skrajojau ant sparnų
Bet depresijos priežastis mano atveju buvo komplikuotas gimdymas Manau ta baisioji depresija šeip sau be priežasties neužeina
Tad po gimdymo iš jos kapščiausi irgi maždaug pusę metų Man gydytojo diagnozė nebuvo nustatyta, kad man depresija Bet iš savo būsenos ir taip buvo galima suprasti
Pirmas dienas vergdavau nė iš šio nė iš to Nuo visko, nuo ne taip pasakyto man žodžio arba minties Kas tai išgyveno tai tikrai nereikia aiškinti Jau atrodo tūrėjau būt laiminga, kad susilaukiau taip ilgai laukto ir išsvajoto sunyčio bet,,,,
Esu dėkinga vyrui, šeimai ir artimiesiems, kad man neleido palūžti
O gimdyti antrą tikrai žiaurei bijau, bet ne dėl depresijos, nes ją iškęsti galima žinoma dabar taip galvoju, kai viskas jau praaitį
o vėl dėl komplikuoto gimdymo 
Tad linkiu mamytės, kad aplenktų Jūs šios negandos ir augtumėt sveikučiai
Kadangi laukiausi pirmagimio, viskas nauja, nepatirta, tuo pačiu ir baugu
Visas nėštumas buvo puikus išskyrus pirmą pykinimo mėnesiuką. Tačiau pakenčiama, kadangi žinai, kad tavyje užsimezgė gyvybė
Devyni mėnesiai pralėkė akimirksniu
O dabar atsakysiu į temos autorės klausimuką
Net nebuvo minties, kad gali mane aplankyti ta baisioji depresija, nes visą nėštumą skrajojau ant sparnų
Bet depresijos priežastis mano atveju buvo komplikuotas gimdymas Manau ta baisioji depresija šeip sau be priežasties neužeina Tad po gimdymo iš jos kapščiausi irgi maždaug pusę metų
Man gydytojo diagnozė nebuvo nustatyta, kad man depresija Bet iš savo būsenos ir taip buvo galima suprasti Pirmas dienas vergdavau nė iš šio nė iš to
Nuo visko, nuo ne taip pasakyto man žodžio arba minties Kas tai išgyveno tai tikrai nereikia aiškinti Jau atrodo tūrėjau būt laiminga, kad susilaukiau taip ilgai laukto ir išsvajoto sunyčio bet,,,, Esu dėkinga vyrui, šeimai ir artimiesiems, kad man neleido palūžti
O gimdyti antrą tikrai žiaurei bijau, bet ne dėl depresijos, nes ją iškęsti galima
žinoma dabar taip galvoju, kai viskas jau praaitį o vėl dėl komplikuoto gimdymo
Tad linkiu mamytės, kad aplenktų Jūs šios negandos ir augtumėt sveikučiai
Antrojo gimdymo nebijojau, nebijojau skausmo, bijojau po gimdyvinio periodo, nes gimdydama pirma karta laaabai plysau ir labai ilgai gijau, siaubingai skaudejo, tai vat sito bijojau.
man antras gimdymas pries akis, bet viskas kolkas kitaip nei su pirmuoju pirmojo labai bijojau, naktim kosmarai, drebulys is baimes krete ir siaip kazkokia paranoja...buvo baisiau nei isivaizdavau ir pasirodo ne pats gimdymas, o saremiai ir pogimdyminis laikotarpis dabar nebijau visiskai (gal kiek bijojau pagimdyt neisnesiojus kaip pirmaji), zinau, kad saremiai man baubas, bet patirtis parode, kad iskenciami (jei svies kitaip galvoj ir dar laiku spesiu, tai prasysiu epiduro), po gimdymo nebeliksiu viena-visa menesi vyras pades su abiem mazyliais tvarkytis (tada mama padejo, bet....) ir pacios poziuris pasikeites o svarbiausia maitinimo problemos nebegazdina
pirmojo labai bijojau, naktim kosmarai, drebulys is baimes krete ir siaip kazkokia paranoja...buvo baisiau nei isivaizdavau ir pasirodo ne pats gimdymas, o saremiai ir pogimdyminis laikotarpis dabar nebijau visiskai (gal kiek bijojau pagimdyt neisnesiojus kaip pirmaji), zinau, kad saremiai man baubas, bet patirtis parode, kad iskenciami (jei svies kitaip galvoj ir dar laiku spesiu, tai prasysiu epiduro), po gimdymo nebeliksiu viena-visa menesi vyras pades su abiem mazyliais tvarkytis (tada mama padejo, bet....) ir pacios poziuris pasikeites o svarbiausia maitinimo problemos nebegazdina
