labuka Sidrute,
dziaugiuosi, kad nors ir atradusi grieztoko tono pasisakymo, suradai savyje daugiau pasitikejimo, stiprybes...
Mes gyvenam Vokietijoje - vyras ne lietuvis. Norim mergytes is Lietuvos. Amzius -iki 6-7 metuku. O mintys visokios aplanko. Bet esam tvirtai isitikine, kad mes to norim. Ir pasiryze atlaikyti visus sunkumus, susijusius su paciu ivaikinimo/laukimo procesu. o taip pat, su nauju gyvenimu, mergytei izengus i musu namus.
Nelabai daznai paskaitau cia (nors kaip kada), jei turesi noro pasipasakoti kaip jums sekasi gali rasyti i el. pasta: buuuchepaula@yahoo.com
QUOTE(Sidrutė @ 2007 04 17, 00:08)
aciu visoms merginoms uz nuosirdzius patarimus 
mane tik padrasinot ir as pradedu mastyti tik i geraja puse pasilikdama kuo maziau abejoniu,o kai isvysiu tuos mielus vaikelius, manau dar kitaip pradesiu mastyti.... dabar nemacius vaikeliu galima prisigalvoti visko, bet as isivaizduoju, kad pamacius uzplusta visai kitos mintys ir jausmai... o tik issirinkus juk dar niekas taip is karto neduos, tai manau bus pakankaami laiko pasisipresti ir nusiteikti- kitaip tariant, kaip cia vadinama pasiruoti... aisku yra pasiruosimas ir kitom prasmem, bet savo jausmu paruosimas yra svarbiausias siuo klausimu... dauguma - bent jau mano pazistamu- linke pirmiausiai prisigalvoti kas blogiausia, kad butent jam taip atsitiks... o as jjau pradedu mastyti kitaip, kaip bus, taip- nereikia saves apsikrauti bereikalingim mintimis, nes dazniausiai buna visai kitaip, negu kad pries tai kvarsinai ilga laika be reikalo galva ir tasei savo nervus... ot kai bus tai pamatysim ir tada nuspresim, kaip toliau veikti... o vaikelio tikrai noriu ne is gailescio, ar reklamos- tiesiog zinau, kad paciai sansu jau tik 1 procentas (pati sau dar tiek pasilieku), o taip norisi ciuciuoti, liuliuoti, myluoti, zaisti su maza trapia butybe, kuri aisku augs, bet jau tavo akyse... kiekviename amziaus tarpsnyje galima atrasti kuo pasidziaugti, kuo nusivilti, tik reikia i viska atitinkamai sureaguoti ir tinkai ivertinti, bet ne pervertinti... na, zinau, kad vel pasipils teigiami ir neigiami komentarai... Tiesiog vakar isisgandus jusu griezto tono, siandien atradau daug palaikymo ... aciu
mane tik padrasinot ir as pradedu mastyti tik i geraja puse pasilikdama kuo maziau abejoniu,o kai isvysiu tuos mielus vaikelius, manau dar kitaip pradesiu mastyti.... dabar nemacius vaikeliu galima prisigalvoti visko, bet as isivaizduoju, kad pamacius uzplusta visai kitos mintys ir jausmai... o tik issirinkus juk dar niekas taip is karto neduos, tai manau bus pakankaami laiko pasisipresti ir nusiteikti- kitaip tariant, kaip cia vadinama pasiruoti... aisku yra pasiruosimas ir kitom prasmem, bet savo jausmu paruosimas yra svarbiausias siuo klausimu... dauguma - bent jau mano pazistamu- linke pirmiausiai prisigalvoti kas blogiausia, kad butent jam taip atsitiks... o as jjau pradedu mastyti kitaip, kaip bus, taip- nereikia saves apsikrauti bereikalingim mintimis, nes dazniausiai buna visai kitaip, negu kad pries tai kvarsinai ilga laika be reikalo galva ir tasei savo nervus... ot kai bus tai pamatysim ir tada nuspresim, kaip toliau veikti... o vaikelio tikrai noriu ne is gailescio, ar reklamos- tiesiog zinau, kad paciai sansu jau tik 1 procentas (pati sau dar tiek pasilieku), o taip norisi ciuciuoti, liuliuoti, myluoti, zaisti su maza trapia butybe, kuri aisku augs, bet jau tavo akyse... kiekviename amziaus tarpsnyje galima atrasti kuo pasidziaugti, kuo nusivilti, tik reikia i viska atitinkamai sureaguoti ir tinkai ivertinti, bet ne pervertinti... na, zinau, kad vel pasipils teigiami ir neigiami komentarai... Tiesiog vakar isisgandus jusu griezto tono, siandien atradau daug palaikymo ... aciu mes irgi ruosiames ivaikinti
musu atveju nutiko kiek kitaip, ligonineje mus su vaikuciu suvede likimas, ir dabar norim isivaikint butent sita mergyte sendien nesiu dokumentus priduoti.Yra visokiausiu minciu, nerimo, jaudulio, tuo labiau kad jai siom dienom turi atlikti zarnyno operacija, tai nervinimosi pakanka 
nemigos taip pat bet viskas turi nusistoveti, susiguleti.Man dabar labai sunku, nes atrodo kad as ten savo vaika palikau, uztat man kiekviena diena labai sunki, labai sunku istverti tai kad negaliu buti salia jos 
bet esam pasiryze kuo greiciau viska sutvarkyti, tik kad musu tarnyba noriai mums padetu 
nes jie tokie su savo uzgaidom 
visos kitos tarnybos mus palaiko, tai gal kaip nors, bendrom jegom tapsim Kamilytes teveliais 
nesijaudink taip del savo minciu, viskas normalu, juk cia yra labai gerai kad pas tave ju kyla, reiskias mastai atsakingai del savo veiksmu
sekmes jums labai
Sirdute,vikute20 sekmes jums jusu geruose darbuose ir noruose
| ! | Primenu Forumo taisykles: Draudžiama: 4. Šiukšlinti (naudoti "SPAM'ą" - Stupid Pointless Annoying Material/Message ). · rašyti temos neatitinkančias žinutes ("Off-Topic" - bet kokios žinutės, neatitinkančios diskusijos arba forumo temos, laikomos besaikiu šiukšlinimu). Taip pat : Forume visos žinutės saugomos neapibrėžtą laiką, todėl forume priimta rašyti žinutes, kurios yra įdomios ne keletą minučių (ypač atskiriems dalyviams), bet komentarus, kuriuos bus įdomu skaityti visiems lankytojams ir po kelių mėnesių/metų nuo jų parašymo. Šiame skyrelyje turėtų būti mažiausiai įžeidinėjimų, pašaipų ir kaltinimų. Padėkite vienos kitoms, supraskite, patarkite, o ne kibkite į atlapus ir nedrąskykite viena kitai akių. Svarbiausia juk pagarba ir tolerancija. Moderatorė Getter |
QUOTE(vikute20 @ 2007 04 18, 05:56)
mes irgi ruosiames ivaikinti musu atveju nutiko kiek kitaip, ligonineje mus su vaikuciu suvede likimas, ir dabar norim isivaikint butent sita mergyte sendien nesiu dokumentus priduoti.Yra visokiausiu minciu, nerimo, jaudulio, tuo labiau kad jai siom dienom turi atlikti zarnyno operacija, tai nervinimosi pakanka nemigos taip pat bet viskas turi nusistoveti, susiguleti.Man dabar labai sunku, nes atrodo kad as ten savo vaika palikau, uztat man kiekviena diena labai sunki, labai sunku istverti tai kad negaliu buti salia jos bet esam pasiryze kuo greiciau viska sutvarkyti, tik kad musu tarnyba noriai mums padetu nes jie tokie su savo uzgaidom visos kitos tarnybos mus palaiko, tai gal kaip nors, bendrom jegom tapsim Kamilytes teveliais
nesijaudink taip del savo minciu, viskas normalu, juk cia yra labai gerai kad pas tave ju kyla, reiskias mastai atsakingai del savo veiksmu sekmes jums labai
musu atveju nutiko kiek kitaip, ligonineje mus su vaikuciu suvede likimas, ir dabar norim isivaikint butent sita mergyte sendien nesiu dokumentus priduoti.Yra visokiausiu minciu, nerimo, jaudulio, tuo labiau kad jai siom dienom turi atlikti zarnyno operacija, tai nervinimosi pakanka nemigos taip pat bet viskas turi nusistoveti, susiguleti.Man dabar labai sunku, nes atrodo kad as ten savo vaika palikau, uztat man kiekviena diena labai sunki, labai sunku istverti tai kad negaliu buti salia jos bet esam pasiryze kuo greiciau viska sutvarkyti, tik kad musu tarnyba noriai mums padetu nes jie tokie su savo uzgaidom visos kitos tarnybos mus palaiko, tai gal kaip nors, bendrom jegom tapsim Kamilytes teveliais nesijaudink taip del savo minciu, viskas normalu, juk cia yra labai gerai kad pas tave ju kyla, reiskias mastai atsakingai del savo veiksmu
sekmes jums labai kuo didziausios sekmes, tau mieloji. daug ryzto, ramybes ir kantrybes... tai kada jau gausite Kamiliukę i savo svelnias motiniskas ir teviskas rankas? kaip ruosiates tam namuciuose? Nebepamenu- kiek jai laiko? kaip suprantu tik keli menesiukai? is kokiu kudikiu namu imate?
as kol kas per savo stresus darbe neturiu kada prieiti prie sio reikalo pradejimo tvarkymo... gal ir apsurdiskai skamba... juk seima turetu buti pirmoje vietoje... taip jau iseina...
nes esu per daug atsidavusi darbui... bet vasara turetu ir musu ledai pajudeti... turesiu tam daugiau laiko, apmastyti viska... as dabar tokia nuomone susidariau- vyt blogas mintis i sona, nes jei taip galvosiu, tai niekada jokio ryztingo zingsnio nepadarysiu... o paskui, jau kaip Dievulis duos, taip ir bus... bus matyt... nera cia ko, nieko nedarant ir is anksto prisigalvoti visokiu blogiu... bet su artimaisiais reikia apie tai irgi sneketis normos ribose ir nepasakoti visu smulkmenu, nes paskui ir pasipila priestaringi patarimai ir vertinimai.... taip ir lieki ant slidaus ledo vel vienas... sekmes jums visoms... uz si nepaparastai didvyriska zingsni ir pasiaukojima ir begaline meile... neklausykim ka kiti kalba... juk dvieju vienodu zmoniu nera siame pasaulyje... gal mums bus dar blogaiu, o gal dar geriau, nei bet kam kitam- ko ir tikekimes...
QUOTE(Sidrutė @ 2007 04 22, 13:40)
kuo didziausios sekmes, tau mieloji. daug ryzto, ramybes ir kantrybes... tai kada jau gausite Kamiliukę i savo svelnias motiniskas ir teviskas rankas? kaip ruosiates tam namuciuose? Nebepamenu- kiek jai laiko? kaip suprantu tik keli menesiukai? is kokiu kudikiu namu imate?
sveikute :*
musu kamiliukei du metukai, operacija pasiseke, viskas eina geryn, mes jau pridavem dokumentus, ir buvo ateje patikrinti namu, tai dabar beliko laukti ivertinimo
neramuu kazkaip...o dar matyt ir persitempiau, pasidariau irzli, nervinga, pavargusi...na kitaip ir negali buti, kai menesi laiko vien itampa asaros, o dar aplinkiniu keisti ir durni klausimai: "kodel? kam jus tai darote?" 
kaip kodel , todel kad ja mylim 
nu zodziu, sunku dabar man nezmoniskai
QUOTE(vikute20 @ 2007 04 22, 16:47)
sveikute :*
musu kamiliukei du metukai, operacija pasiseke, viskas eina geryn, mes jau pridavem dokumentus, ir buvo ateje patikrinti namu, tai dabar beliko laukti ivertinimo neramuu kazkaip...o dar matyt ir persitempiau, pasidariau irzli, nervinga, pavargusi...na kitaip ir negali buti, kai menesi laiko vien itampa asaros, o dar aplinkiniu keisti ir durni klausimai: "kodel? kam jus tai darote?" kaip kodel , todel kad ja mylim nu zodziu, sunku dabar man nezmoniskai
musu kamiliukei du metukai, operacija pasiseke, viskas eina geryn, mes jau pridavem dokumentus, ir buvo ateje patikrinti namu, tai dabar beliko laukti ivertinimo
neramuu kazkaip...o dar matyt ir persitempiau, pasidariau irzli, nervinga, pavargusi...na kitaip ir negali buti, kai menesi laiko vien itampa asaros, o dar aplinkiniu keisti ir durni klausimai: "kodel? kam jus tai darote?" kaip kodel , todel kad ja mylim nu zodziu, sunku dabar man nezmoniskai Net neįsivaizduoji, kaip tave suprantu. Tokia būsena mane persekioja jau pusmetį. Jau ir nervų ligą turiu
Bet tu tai nesinervink (lengva pasakyti, sunku padaryti), jums greitai praeis tas sunkus periodas ir visi gražiai ir laimingai gyvensit 
Paskui su šypsnea prisiminsite savo praeitą kelią. O į aplinkinius mažiau dėmesio reikia kreipti ir iš vis jeigu matai, kad žmonės nesupranta, nėra ko su jais apie taikalbėti. Sakyk, kad neturėjote ką veikti, tai tokią veiklą susigalvojot
QUOTE(vikute20 @ 2007 04 22, 16:47)
sveikute :*
musu kamiliukei du metukai, operacija pasiseke, viskas eina geryn, mes jau pridavem dokumentus, ir buvo ateje patikrinti namu, tai dabar beliko laukti ivertinimo neramuu kazkaip...o dar matyt ir persitempiau, pasidariau irzli, nervinga, pavargusi...na kitaip ir negali buti, kai menesi laiko vien itampa asaros, o dar aplinkiniu keisti ir durni klausimai: "kodel? kam jus tai darote?" kaip kodel , todel kad ja mylim nu zodziu, sunku dabar man nezmoniskai
musu kamiliukei du metukai, operacija pasiseke, viskas eina geryn, mes jau pridavem dokumentus, ir buvo ateje patikrinti namu, tai dabar beliko laukti ivertinimo
neramuu kazkaip...o dar matyt ir persitempiau, pasidariau irzli, nervinga, pavargusi...na kitaip ir negali buti, kai menesi laiko vien itampa asaros, o dar aplinkiniu keisti ir durni klausimai: "kodel? kam jus tai darote?" kaip kodel , todel kad ja mylim nu zodziu, sunku dabar man nezmoniskai pažįstamas jausmas
QUOTE(Andro @ 2007 04 23, 21:05)
na, sio jausmo dar nepazistu, bet labai tave , Vikute, palaikau. stiprybes ir kantrybes tau darant toki gera darba.... nerimas ir asaros baigsis dziaugsmu ir duok Dieve, kad tas dziaugsmas testusi amzinai. laikykis, sauluze. Viskas bus gerai. Mergytes sypsena atpirks visus rupescius
QUOTE(Sidrutė @ 2007 04 23, 21:14)
na, sio jausmo dar nepazistu, bet labai tave , Vikute, palaikau. stiprybes ir kantrybes tau darant toki gera darba.... nerimas ir asaros baigsis dziaugsmu ir duok Dieve, kad tas dziaugsmas testusi amzinai. laikykis, sauluze. Viskas bus gerai. Mergytes sypsena atpirks visus rupescius
irgi teisybe
O kas gali palaikyti ir suteikti jėgų, jeigu matant vaiko šypseną norisi verkti, ir atrodo, kad nebesulauksi dienos, kai tu džiaugsies. Ką daryti, kai vaikas su džiaugsmu tave apsikabina, sako, kad myli, o tu nebežinai, kaip reaguoti, nes nežinai, ar čia teisinga, kad vaikas tave myli. Ką daryti, kai artėja mamyčių šventė, tačiau tau tai neteikia jokio džiaugsmo, nes net nežinai, ar tu turi eiti į darželį, kur vaikučiai su džiaugsmu sveikins savo mamytes.
QUOTE(dita3 @ 2007 04 25, 09:31)
O kas gali palaikyti ir suteikti jėgų, jeigu matant vaiko šypseną norisi verkti, ir atrodo, kad nebesulauksi dienos, kai tu džiaugsies. Ką daryti, kai vaikas su džiaugsmu tave apsikabina, sako, kad myli, o tu nebežinai, kaip reaguoti, nes nežinai, ar čia teisinga, kad vaikas tave myli. Ką daryti, kai artėja mamyčių šventė, tačiau tau tai neteikia jokio džiaugsmo, nes net nežinai, ar tu turi eiti į darželį, kur vaikučiai su džiaugsmu sveikins savo mamytes.
Dita, Ditule, širdele
, laikykis, tu gi tokia stipri ir tokia nuoširdi. Nepasiduok tokioms negeroms nuotaikoms. Tu turi ne tik tokią teisę, bet tik tu viena ir turi tą teisę eiti į darželį, mylėti ir saugoti savo vaiką. Neturi jis kitos mamos, niekados ir neturėjo ir neturės. Tu jį išmokei vaikščioti, kalbėti, o svarbiausia mylėti ir būti tokiu kokį šiai dienai jį ir turi. Laikykis , šaunuole tu mūsų .
