Globos "malonumai"

Na 20 metų, kurie bus gegužės pabaigoje tiktų Dvynukus augino skirtingi globėjai bet abu ir mergaitė ir mūsų vyrukas , mano brolis O trečias , vyriausias brolis, visgi pateko į tų blogųjų kategoriją...

Labas vakaras,o gal ir naktis...vis paskaitineju jusu tema,bet niekada nedrysau ka nors parasyti,juk mano pacios likimas siejasi su" tais" namais,gal buciau iki siol nedrysusi parasyti,bet vienoje temoje perskaicius pasidare graudu ,kad zmones neivertina zmoniu pasiryzusiu tapti iteviu,globeju,drabsto juos purvais,prikisa jiems gaunamas lesas uz auginamus vaikus..

Mano istorija tokia...su dvieju metu sese augome vienuose provincijos vaiku globos namuose,motina gere,keite vyrus kaip kojines,atsitokejusi ir apsitvarkiusi troba,kai budavo prasviesejimo minutes,uzsukdavo pas mus.Direktore buvo gera,senyvo amziaus moteris,todel po ilgu ikalbinejimu ir sventu pazadu isleisdavo mus savaitgaliais i namus,bet neilgai trukus su policija budavome pristatytos atgal.Motina budavo gera iki pirmo puslitrio,paskui ,kad ir dienos metu vydavo mus gult,valgeme sausa duona,likusia nuo isgertuviu stalo,man sesiametei ant ranku pastoviai virkaudavo pusbadziu gyva sese....Stovedavau prie lango vaiku namuose ir laukdavau,svajodavau,bet ateidavo 'MAMOS" vis ne pas mus...viena rudens vakara ,aukletoja sustate mus prie sienos ir liepe ramiai stoveti.Visa isitempusi laukiau ir matomai nujauciau,kad kazkas bus.Duris pravere puosni ,kaip dabar prisimenu ilgais kailiniais vidutinio amziaus moteris ir aukstas vyriskis,stovejau nejudedama ,o uz nugaros slepesi mano sese,moteris meiliai sypsojosi,kazka kalbejosi su aukletoja ir net pati nebepajutau kaip po keleto valandu mes jau sedejome jos masinoje,atsimenu,kad labai verke sese,o as spaudziau jai rankute,kad ji tyletu,kad neisgazdintu tos tetos ir nepaliktu musu vaiku namuose....kad ir kaip sese verke,ji musu nepaliko.Nuo to laiko praejo 30 metu,visko buvo,mes labai sirgome,musu MAMYTE,taip mes ja iki siol vadiname,nors buvo pagal dokumentus globeja daug sveikatos del musu padejo,sededavo naktimis rytais eidavo i darba,prikresdavome nemazai ir sunybiu,paauglystes metais daug negraziu zodziu jai pasakeme,bet ji visa tai nurydavo ir tempe mus toliau nuo imanomo blogybiu liuno.Turejo ji ir sunu 4 metais uz mane vyresni,bet nebuvo jis jai kazkuom brangesnis ar isskirtinesnis,jei prikresdavom sunybiu visi vienodai gaudavom,jei myledavo visus vienodai, o ir glebesciuotis ji ne per labiausiai mego,bet visi jauteme nuo jos sklindancia siluma ir palaikyma.

Rytoj,bus du metai ,kai jos jau nebera,esame labai dekingos jai,kad mes turime seima,broli ir bendrus visu namus i kurius galime susirinkti,prisiminti ja...
Todel visiems noreciau pasakyti ,nesmerkite ir nezlugdykite zmoniu norinciu padeti tokiems vaikams ,kaip buvau as ir kad ir kas bebuvo nutike ir kaip ji besivadintu,man ji visada bus MAMYTE...su jusu svente mielosios,zinokit jus likimo nuskriaustiems vaikams esate reikalingesnes uz ora ir vandeni

Dovanokit uz klaidas,bet parasiau viska kas buvo ant sirdies.

Jėzau, Kregždute, apsiblioviau

Kaip smagu išgirsti istoriją su laiminga pabaiga. Nes po Dar posto visą dieną buvo taip ant dūšios "prikakota". (Nepyk, Dar ) Aš dar ruošdamasi įvaikinimui įvairiausių siaubo istorijų prisiklausiau (daugelis kažkodėl jausdavo vos ne pareigą mane gasdinti, nors tos istorijos budavo maždaug "mano tėvų kaimynės brolio žmonos pusbrolio kaimynas sakė, kad..."). Nieko as jiems nesakydavau, nors pagalvodavau, kad geriau jau jie man nepasakotų - vis tiek mano apsisprendimo pasiimti vaikelį tai nepakeis, tik nuotaiką sugadindavo.

Globejai ir iteviai pasiryze i savo namus priimti svetima vaikuti tai yra sveikintina, o ne smerktina. Kiekvienas nori buti mylimas, nori tureti stoga virs galvos, o ne augti vaiku namuose. Jei tampa blogiuku is vaiku namu, tai jau blogai, bet kai biologinis vaikas tampa blogiuku, kazkaip tylima ir nediskutuojama. Svarbiausias dalykas gyvenime yra tai, kad vaikas taip pat nori buti laimingas. O kas ji uzaugins iteviai ir biologiniai tevai, jam tai nesvarbu. Vaikas nesprendzia pas kuriuos tevus jam gimti ar buti ivaikintam. Tai mes suaugusieji sprendziame.

[quote=kregzdute,2007 05 06, 01:30]

Mano istorija tokia...

,aciu tau uz tavo atviruma,tikiuosi toks tavo pasisakymas paskatins apsispresti visus abejojancius

net susigraudinau....labai garzu TOKIA diena perskaityt TOKI pasakojima

geroji kregzdute.labai dziugu, kad tu ivertinai teisingai savo padeti ir norejai isbristi is vaiku namu liuno, padrasindama ir savo sesyte.... smagu ir nuostabu, kad ivertinai savo globeju pastangas uzauginti tave doru zmogumi ir nepasidavei savo paveldetiems blogiesiems genams... aisku cia ir tavo globejai didelis aciu, kad ji tave moke eiti doros keliu- isivaizduoju, kaip sunku auginti vaika, kuris zinai, kad gimes asocialiu tevu seimoje ir visa laika reikia bijoti, kuriuo momentu gali pasireikšti tas paveldimumas.... bet blogi dalykai ne tik igimstami, bet ir igijami... paziurek i turtinguju teveliu vaikelius- jie is per gero gyvenimo irgi visokiais tampa.... reikia daug valios,bet matant vien gera pavyzdi ir paskatinima, manau, kad yra lengviau atsispirti blogoms pagundoms... nors visko buna- kai augini vaika kaip siltnamio gegele, jis irgi nori istrukti is to siltnamio ir pamatyti visko- ir silto, ir salto... kiekvienas esame atskiras individas ir per daznai esame linke kitiems klijuoti ivairius stereotipus... iot pabandykime patys ir isitikinkime.... kiek daug kalbu, kad motinos pienas pats geriausias kudikiui ir kuo ilgiau, bet dabar matau is aplinkiniu pavyzdziu, kuo tai ir blogai.... zodzium jei kam blogam, tai nereiskia, kad visiems turi buti lygiai taip pat....
cia zinokit, as drasinu ne tik jus, neapsisprendziancias, bet labiausiai save..... mane cia paskutiniu metu rasytieji postai atgrase nuo minties apie globa... as jau visiem pasakoju cia perskaitytus pavyzdzius ir aiskinu, kad mes jau nebeimsime globoti... jus sakysite, kad as silpna, neapsisprendzianti, baile.... gal kiek nors.... as is tikruju esu nepasitikinti savimi ir kai turiu uznugaryje bent keleta mane palaikanciuju, man jau drasiau ir ramiau veikti, nes zinau, kad tai ne mano vienos nuomone ir kad tai yra gerai.... bet as istikruju jau ir pavargau klausyti kitu nuomoniu, nes daznai geru darbu daryme jos buna man nepalankios, nes mano giiminej daug yra zmoniu nejautriu svetimam skausmui ir ziurinciu tik saves ir savo materialines geroves... tai ar verta klausyti tokiu zmoniu patarimu?... na , pavyzdziui, noreciau studijuoti socialine pedagogika, nes norisi atiduoti kazkam save, atskleisti savo jausmus, atjautima, meile, nuosirduma.... bet, daug kas pries sita mano plana... suprantu, kad tas darbas nebus rozemuis klotos, bus visokiu zmoniu, visokiu situaciju, bet.... paskui vel galvoju, kazin ar as ne per jautri busiu siam darbui.... bet prisiminkim motina Terese.... man dar iki jos toli saukia.... bet reikia ir tokiu zmoniu... ir siandien teko kalbetis su viena soc. darbuotoja- sake, tik tu studijuok... tai vat ir pakyleja tave truputi... dar ziurint, kaip kas ziuri i tais savo pareigas ir su kokia atsakomybe jas atlieka... pavyzdziui musu socialine darbuotoja apart popieriu nieko absoliuciai nedaro su mokiniais- as kaip klaseės aukletoja prasivedu po 6-7 pamokas ir dar aukletiniais suspeju pasirupinti... buvo soce atostogose tai dar mane uz ja ir i seminara issiunte.... nma, zodziu... bet, kaip ji giriais, kaip ji dirba, kaip jai patinka dirbti su vaikais... o pries tai buvusi socialine lakste laukais gaudydama pabegusius mokinius, kreipesi i policija, zinojo visus ,,,taskus".... ir nesigyre... geriems darbmas girtis nereikia.... zodiu, visu siuo pasakojimu ne i tema norejau pasakyti, kad i ta pati darba galima paziureti labai ivairiai ir ivairiai ji atlikti.... tik kad atlygis vis tiek tas pats....
O tie seni zmones ir vaikai prie manes lipte limpa vos juos pasnekinus... jei nueiciau i vaikus namus, tai turbut susigraudinciau ir visus juos is ten noreciau pasiimti....
taigi, ei ir nesirysime imti vaikelio, tai gal bent isidarbinsiu kur nors, kur galeciau zmonems padeti... tik bijau, kad nebutu man ju visu per gaila... bet manau ir reikia butent tokiu darbuotoju, kurie stengiasi uzjausti, suprasti, paguosti... as jau bendravus su keliom nepazistamom senelem, kurias labai greitai prasnekinau ir kalbejomes be galo be krasto... taigi... pagyvensim, pamatysim.... bet mano sirdel linksta link socialinio darbo studiju... kas zino, kaip likimas susiklostys...
siemte labai nesigraudinau per motinos diena, kaip kad anksciau, nes anksciau eidavau i didziaja baznycia mieste, kur vaiku namu vaikuciai dalindavo savo gamybos gelytes , su zodziais- ,,MAMA, MAMA....." na kaip gi neusisgraudinsi... bet siemet nuvaziavome i vyro kaimuko baznytele.... sugraudino tik truputi krikstasunis- 6 metu gyvsidabris- kuris teikdamas man labai grazia roze, pradejo sakyti su gimtad...., paskui pasitaise... smagu, kai kai kurie gimines tokie supratingi....
na, labanakt merginos, nes nors ir laisvos dienos, bet savo senu iprociu vis tiek einu velai gult, paskui istisom dienom skauda galva nuo nedamigos...
na,

Dar koki pusvalandui redagavau savo posta, dapildziu naujom mintim.... ir .... neduoda man jo keisti, tad atleiskit uz begale klaidu, manau suprasite kas noresit, mane teisingai

Kregzdute, Tavo pasisakymas mane taip pat sugraudino ir as dekoju nuosirdziai, kad atverei sirdi... Nors mes ir tvirtai esam apsisprende, bet kitos puses nei iteviu pasisakymai, padrasinimai dar labiau skatina kuo greiciau veikti!

Ka galiu pasakyti apie genus,nu man atrodo,kad ir suniukai gimdami juos paveldi is vieno ar kito gimdytojo,manau,kad ir musu elgesyje teko daug ka keisti,bet tai visa buvo pasiekta svelnumu,gerais pavyzdziais ir begaliniu Mamytes atkaklumu. Sese dirba privacioje mokykloje direktore,as pati netapau kazkokia zymia visuomenes dama,bet sekmingai baigiau technikuma,sukuriau seima auginu 14mete dukra ir....broli su sese is "tokiu" pat namu.Mane paskatino parasyti pirmaji pasakojima ne kazkokios tai nuoskaudos patirtos vaikysteje,bet vienoje temoje ,tokios pat moters ,globejos ,vos ne uzpuolimas,del vaikams mokamu pasalpu.Ziauru,kada zmogaus triusas ir pastangos padeti beglobiam vaikui matuojamos pinigais,negaliu i tai ramiai reaguoti,musu seimoje mes buvome aprupintos viskuom,o svarbiause siluma ir saugumu,tai stengiuosi perteikti ir savo globotiniams, o del ivaikinimo,saunu,kad atsiranda tokiu zmoniu norinciu suteikti savo pavarde ,bet ar nuo to kas pasikeis?Galu gale,bent jau as tikrai visada norejau zinoti apie savo gimines,pazinti savo tetas ir puseseres.

[
Tavo, kregzdute gyvenimo istorija, tai pasaka su laiminga pabaiga- tikrai grazus ir padrasunantis pavyzdys, kad vis dar yra geru zmoniu... zaviuosi tavimi ir tavo susiklosciusiu likimu... quote=kregzdute,2007 05 07, 14:52]
Tik nesipykit moterys...ka galiu pasakyti apie genus,nu man atrodo,kad ir suniukai gimdami juos paveldi is vieno ar kito gimdytojo,manau,kad ir musu elgesyje teko daug ka keisti,bet tai visa buvo pasiekta svelnumu,gerais pavyzdziais ir begaliniu Mamytes atkaklumu. Sese dirba privacioje mokykloje direktore,as pati netapau kazkokia zymia visuomenes dama,bet sekmingai baigiau technikuma,sukuriau seima auginu 14mete dukra ir....broli su sese is "tokiu" pat namu.Mane paskatino parasyti pirmaji pasakojima ne kazkokios tai nuoskaudos patirtos vaikysteje,bet vienoje temoje ,tokios pat moters ,globejos ,vos ne uzpuolimas,del vaikams mokamu pasalpu.Ziauru,kada zmogaus triusas ir pastangos padeti beglobiam vaikui matuojamos pinigais,negaliu i tai ramiai reaguoti,musu seimoje mes buvome aprupintos viskuom,o svarbiause siluma ir saugumu,tai stengiuosi perteikti ir savo globotiniams, o del ivaikinimo,saunu,kad atsiranda tokiu zmoniu norinciu suteikti savo pavarde ,bet ar nuo to kas pasikeis?Galu gale,bent jau as tikrai visada norejau zinoti apie savo gimines,pazinti savo tetas ir puseseres.
[/quote]

Vaiko paėmimui reikia subręsti taip kaip užsieniečia( žinau keletą atvejų) kai jiems praneša kad yra vaikas, atsiunčia jo nuotrauką ir jie sako tvirtai- imam, priima tai kaip likimo dovaną, kaip gimimą. Buvau šiandien su Dainium kūdikių namuose, iš jo grupės išvežami silpnučiai vaikai, įvaikinami užsieniečių, gaunami aprašai kaip jiems sekasi. Ten žmonės l. kruopščiai psichologų ( ne psichiatrų) tiriami ar jie [pasiruošę ar galės būti tėvais silpnam, pažeidžiamam vaikui. Mano Dainius - debilumą turinčių tėvų vaikas, turėjęs stiprią bronchinę astmą, gerai pažįstamas vaikų ligoninės personalui. Kai jo aprašą ir jį atvežiau savo šeimos gydytojai, ji susiėmus už galvos žiūrėjo į vaiką į mane o aš ją skubinau- rašykit greičiau pažymą į darželį. Buvo stiprus vidinis balsas- nebijok, viskas bus gerai. Buvo l. sunku. Aš dabar , atrodo, to pačio nepakartočiau. Tiesiog tai buvo būsena, kai atrodo - sieną kiaurai pereisi, net nežinai kodėl ir iš kur tiek jėgų. Pvz. vyrui pakišau tuščią lapą pasirašyt, neva imsim tik Dainiaus sesę globai, o po to įrašiau prašyme- abu.Buvau vyrui makaronais ausis apkabinus kad Dainius eis į savaitinį darželį, po to rankos nekilo, nors vietą tokiam darželį buvau gavus. Be to jis kaip astmininkas, būtų prie jūros prestižiniame savaitiniame darželyje gavęs vietelę. Kam tada jį reikėjo imti, jeigu į savaitinį adrželį atiduoti? Kai man beveik 40 metų, suprantu kam visa tai.Aišku, teisybės dėlei, turiu pasakyti tiesą- sunkiu man gyvenimo laikotarpiu ( pati sau buvau diagnozavus depresiją, o psiciatras, ne psichologas diagnozavo tik nervingumą ar kažką panašaus) aš sukaupiau visas savo jėgas ir nuėjau į vaikų namus. Nušliaužiau galima sakyti. Ten sutikau gyvenimo sugbniuždytą 10-ies metų Eglutę, o po to ir prasidėjo visa istorija.


Kai lankiau globėjų kursu, buvo pora kandidačių į globėjas, kurios ieško nežinia ko, kažkokios gyvenimo kompensacijos ieško--jos taip ir netapo globėjomis. manau, kad l. gerai.