Globos "malonumai"

Toli grazu taip nera.

Labai tave palaikau, nes pati sėdžiu tokioje pačioje situacijoje, ir tai kad dabar man gerai, nereiškia, kad taip bus ir toliau.
Labai noriu pažvelgti į tavo situaciją iš šalies. Ir parašau nesupykti, nes suprantu, kad tau tai skaudi vieta.
Visdelto aš manau tau reikia rimtai pažiūrėti į priekį. Viską gerai apsvarstyti. Kaip suprantu tavo sūnaus tėvai nėra asocialai ir tokiais nebuvo. Tiesiog jie paliko vaiką, nesirūpino. Todėl realu, kad iš jų teisės nebus atimtos, nebus ir apribotos. Reiškia jie ir toliau vaidensis tavo šeimos t.y. tavo vaiko gyvenime. Vaikas augs, galės jį ir primokyti prieš tave. Vėlgi ar tu to nori. Ar tai normalu. Ar tu pajėgsi taip gyventi. Pagaliau auginsi ir savo vaikus, ir jie matys visus tuos pykčius, nesusipratimus. Ar tai teisinga. Kaip kažkada sakei, norėdami padėti vaikui jūs labai smarkiai nuskriaudėte save ir skriausite toliau. Manau tu padarei viską kas nuo tavęs priklausė. Tu elgeisi teisingai, bet ar teisingai savo atžvilgiu elgiesi dabar. Jokiu būdu nesakau, kad atiduok vaiką, ne. Bet tiesiog pagalvot raginu tave. Vaikams ir šeimai reikalinga sveika mama, o tu labai gadini sveikatą. Vaikas eis į mokyklą, pasimatyti galės be tavo žinios kada norės, o srėbsi viską tu , jo blogą nuotaiką, jo poelgius surištus su pasimatymais. Nes kaip suprantu jie nesitrauks. Vaikai dažnai būna nedėkingi. Labai bijau, kad ta tavo kova neliktų beprasmė, ir kad vaikas paaugęs nepasakytų, jog išeina pas tėvus, ir ką būsi pagadinusi daug sveikatos, praradusi daug laiko, ir bus labai skaudu, gal net skaudžiau negu dabar . Aš rašau iš širdies, nes ir man gali taip būti, tai ir rašau visas abejones.
Norėjau paklausti, o ar tavo vaiko tėvai nori atsiimti savo vaiką, ar kad tik galėtų lankyti nori,ko jie nori tiksliai.
Labai prašau nesupykti, bet man tiesiog liūdna, kad jūsų šeima turi kovoti, kad turi išgyventi visa tai, nervuotis. žinau, kad myli savo vaiką, ir kvaila būtų patarti atiduoti vaiką, bet jei nėra kitos išeities, ką daryti belieka. Tu turi teisę į normalų, ramų, saugų gyvenimą. Gal kalbu egoistiškai, bet ar pajėgsi kovoti tiek metų.

Nežadu kovoti visą gyvenimą ir nieko negaliu pasakyti, kaip elgsiuosi po kelerių metų. Esu viską labai gerai apmasčiusi ir žinau, ką darysiu vienoje ar kitoje situacijoje. Dėl teisių apribojimo, paliksiu tai teismui, turiu savo nuomone šiuo klausimu ir kiek galiu bandysiu ją apginti. Nežinau, ar tėvai asocialūs, ar ne. Aišku priklauso ir nuo to, kas laikoma asocialiu. Žinau faktus iš pačios "mamos" pasakojimų ir kitų aplinkybių, kad tėvas išgerinėja. Aišku, kad to niekas neįrodys. "Mama" visą gyvenimą mėgo palakstyti, buvo išvykusi į užsienį, kur dirbo ne pačios geriausios reputacijos darbą, turėjo ne vieną senyvo amžiaus "gerbėją", kurie ją išlaikydavo. Tai žinau, nes pati pasakojo, o su tais gerbėjais nesikuklino ir į Lietuvą važiuoti, giminėms pasirodyti. Nežinau, ar tai normalus gyvenimas ir ar tokiais žmonėmis galimas pasitikėti. Tai, kad jie šiuo metu visaip bando įtikinti, kad staiga patapo gražia šeima ir jų gyvenimas labai "gražus" dar nereiškia, kad taip yra iš tikrųjų ir kiek ilgai tai tęsis. Kai žmonės"per naktį" tampa "gerais tėvais", kiek gi galima jais pasitikėti? net ir šiuo metu jų veiksmai yra tik kova galbūt su manimi, nes tikriausiai nori visiems įrodyti, kad aš esu ta "blogietė", o jie vargšai gyvenimo nuskriausti, bet tikrai ne dėl vaiko gerovės. Tai pasakykite, kaip man elgtis su vaiku? Užsimerkti ir padaryti tai, ko nori "tėveliai"? Negaliu, deja negaliu. Ne tam aš jį prieš 4 metus paėmiau, kad dabar sužlugdyti. Negaliu pasitikėti tais, kurie vaiko siekia, kaip daikto, šmeiždami ir nemastydami.
Ir žinau praeis dar keli metai, vaikas tikrai žinos apiežmones, kurie jį paleido į šį pasaulį, jeigu norės, nuvešim pas juos. Ir kažkodėl manau, kad jis sugebės įvertinti situaciją ir pats pasirinkti. Jeigu man ir bus skaudu, jeigu pasirinks ne mus, o paskui jam bus blogiau, žinosiu, kad tai vaikas pats pasirinko. O šiuo metu aš negaliu jam duoti laisvės apsirinkti, nes to nesuvokia. Ėjome ne pas vieną specialistą, kad mums pasakytų, kaip pasielgti teisingai, atsakymas vienas - per mažas suvokti esamą situaciją. Tai ką mums daryti? Arba mes turime jį atstumti (o tai prilygtų vaikui katastrofai) arba jam "tėveliai" ir bus tik teta ir dėdė. Nes jo galvelėje nesusidelios tokia situacija, kodėl dabar turi būti taip ir kodėl žmonės, kurie jam patys brangiausi ir svarbiausi jo nebemylės ir t.t. Nei vienas iš mus konsultavusių specialistų nepasakė, kaip paprastai išspręsti šią situaciją, visi sakė, reikia laiko, kad vaiko galvoje šie dalykai susidėiotų ir jis pagaliau suvokti, kas ir kaip.

Saule, ar jie siekia atsiimti vaiką ir auginti, ar nori tik matyti.
Juk jei nori atsiimti, tai juk vistiek reikia dirbti, turėti gyvenamąjį plotą, dar kažką, juk taip paprastai negali atiduoti. Aš tikiuosi, kad teismas teisingai nuspręs tavo naudai. Manęs irgi laukia teismas. Mano dukros niekas iki šio laiko neieško.

Jie visko nori . Matyti mes jiems nedraudžiame, jie kartais aplanko vaiką, tik va ir šioje vietoje mes sutinkame su jais susitikinėti, o jie vistiek nevengia vaikščioti ir visiems pasakoti, kad neleidžiame vaiko matyti Nors galvą į sieną trankyk, ką bedarytum, vistiek geras nebūsi O dėl auginimo, tai jie net nesuvokia, ką reiškia auginti vaiką. Viskas pas juos rožinėmis spalvomis, atrodo ateis, pasiims vaiką, o jis ir pradės juos beprotiškai mylėti nuo tos minutės. Jie nesuvokia, o beje ir nesistengia suvokti, kokią žalą gali padaryti vaiką ir kaip su tokiu vaiku reikės elgtis. Pagal jų elgesį suprantu tik tai, kad jiems atrodo, kad jie ateis, pasakys, kad jie yra jo tėveliai ir pas vaiką persijungs mygtukas, su kurio pagalba vaikui persijungs visi jausmai ir visas jo mąstymas. Manau, kad tokie žodžiai kaip " aš pasiimsiu vaiką", "tu man jį dabar atiduok", "aš jį turėsiu" daug ką pasako.
O tai kad negali taip paparastai atiduoti, kažkaip irgi kartais atrodo, kad tik, kurie augina suvokia, kad negalima. Aš suprantu, kad ne tik darbo ar gyvenamojo ploto užtenka, nes tai tik parodomoji pusė, kurią labai paprasta greitai sukurti. Jie turėtų praeiti daug psichologinių tyrimų, kurie patvirtintų, kad jų tėvystė yra stipri ir jie dar kartą nepames to vaiko, kad jie žino, kaip auginti ir auklėti tokį vaiką ir t.t. Nes jeigu jie ir dirba ir šiuo metu turi , kur gyventi, tai dar neparodo, jų tikrųjų jausmų vaikui, ir jų pajėgumo jį užauginti. Nes jeigu jau kartą tokį ilgą laiką buvo palikę, reiškia problemų tie žmonės turi ir niekas neįrodė, kad tos problemos dingo. Tėvystės jausmas arba jis yra arba nėra, ir nėra jokios galimybės tam jausmui staiga per naktį atsirasti.
Gaila, bet daugeliui mūsų valstybėje atrodo, kad vaikas 4 metų yra mažas ir nieko nesupranta , todėl didelė čia bėda - truputį pagyveno pas globėją, dabar pagyvens pas biologinius tėvus. Na o jeigu kas, tai suras jam ir kitus globėjus Koks gi čia skirtumas mažas, nesupranta. Gaila, kad žmonės atsakingi už vaikų gyvenimą, taip atmestinai ir neatsakingai atlieka savo pareigas, bent dėl bendro išprusimo paskaitytų psichologines knygas apie vaikų raidą.

Saule, situacija yra daugiau mažiau aiški, tikriausia kiekviena globėja vienai ar kitai yra modeliavus panašias situacijas. Klausimas yra tas, maždaug prieš orą metų esi minėjus jog vaiko pinigėlius skaui atskiroj sąskaitėlėj. Kiek tai turi įtakos visoje šitoje situacijoje noras tą vaiką susigrąžinti. Ir apskritai kiek realaus noro tą vaiką susigrąžinti be asirodymo prieš giminę. Ar tai nėra dar koks nors tiesiog finansinis suinteresuotumas?

Apie finansinį suinteresuotumą aš nieko pasakyti negaliu. Galiu galvoti daug ir visokių sitaucijų, bet tai tik mano mintys. Aišku, tai kad šiuo metu yra deklaruojama, kad išlaiko vaiką, tačiau jų pervedema suma yra 4 kartus mažesnė, negu prašoma priteisti iš tėvelių alimentų. Galbūt tai irgi daug ką pasako, nežinau.
Ir apskritai apie jų realius norus man sunku kalbėti, nes aš jų veiksmuose matau daug daugiau kitų tikslų, pvz. gėda prieš visuomenę pripažinti, kad esu blogas ir pan., negu to tikro nuoširdumo. Tiesiog yra daugybė jų pasakymų ir veiksmų, kurie man nei karto neleido suabejoti jų nenuoširdumu, kuriuos išgirdus supranti, kad manęs tai jie tikrai neapgaus. Širdimi jaučiu, kas tikra, o kas ne.
Dar, linkiu tau jėgų, bet manau, kad viskas Jums bus gerai. Jeigu dar niekas neieško, tai tikėk, kad ir nebeieškos

Na, net nežinau ką išrinkti, ką trinti, nes taip panaši situacija, kad verkt norisi. Mano dukters mama kai atveždavau, vesdavosi per kaimą visiems parodyti kokia graži ir kokia pati pačiausia jos dukra... Apie tai, kad vaikui ne tik duonos kąsnio reikia, o gerokai daugiau - pas juos supratimas irgi buvo miglotas, o gal net nulinis. Bet jie ir gėrė, nors slėpti norėjo ir tiek žygių dėl vaiko nedarė, kaip tavo situacijoj. Ir alimentų jos tėvas nemokėjo, o motinai išskaičiuodavo minimalią sumą. Žinai, Saule, mane net teisėjas bandė kaltinti, kad gal dėl to man jos reikia, kad savo vaikų neturiu... Nors mes jau buvom įsivaikinę sūnų... Dar teisme daug nesąmoningų dalykų klausinėjo: tarkim, ar neplanuojam jos įvaikinti , tipo gal visai iš brangių tėvelių atimsim... Manau, tai, kad tu laukiesi, turėtų būti pliusas visiems, nes kitaip visi linkę kaltinti ta bevaikyste ir braukyti peiliu per žaizdą ir visai nematyti realios situacijos - dėl ko tas vaikas negali augti su tėvais...

Manau, kad dabar tavo atveju, "brangieji tėveliai" įjungė ambicijų karą. Kaip skyrybų atveju... naudoja šantažą ir kitus bjaurius dalykus... Mus labai palaikė visi giminės, bet ir tai į teismą tėvai sugebėjo sugėrovų liudininkų atsivesti. Mano atvejis kiek kitoks, nes mergaitė nebuvo praradusi ryšio, tačiau kuo toliau, tuo mažiau norėjo bendrauti su tėvais. Mes traukėm vaiką iš asocialios aplinkos, stipriau ja rūpintis pradėjom, kai jai buvo 3 metukai, nes jų gyvenimas palaipsniui vis ritosi žemyn. Jie mums ją net "atidavė", tipo, kad pasirūpintume, o vėliau, kai ėmėme rūpintis globos teisėm, tada jau jiems pasidarė gėda ir baisu. Ne vaiko jiems iš esmės reikėjo, o, kad aplinkiniai nepasmerktų.

Saule, tu gi labai gražią liniuotę turėjai Kur ji dingo???

Tai žiūrint ta sąskaitėlė vaiko vardu, ar savo. Aš taip pat kaupiu ir dar neesu paėmusi, bet kai ruošiausi tai daryti, tai man patarė, kad atidaryčiau tik savo vardu ir jokiu būdu ne vaiko. Nes visų pirma paskui jei būtų kokia bėda negalėčiau jais pasinaudoti. Ar ne taip, juk negalėčiau nuimti kada panorėjus.
O kitas dalykas, sako buvę atvėjų, kad prisikaupia tų pinigėlių, vaikas pilnametis, jei sakykim palaiko ryšį su tėvais, tai jie greitai tuos pinigus išvilioja, ir vaikas lieka basas.

Liniuotė yra, tik kartais pamirštu ją įjungti



O sąskaita yra mano vardu, jau tokių klaidų nepadarytume, kad dar ir naudos tėveliai iš to turėtų
Papildyta:


Deja, mūsų vaikas neturi visiškai jokio ryšio su tėvais. netgi psichiatro išvadoje yra parašyta, kad pagal bylos aplinkybes matyti, kad vaiko ir mamos ryšys nesusiformavo nuo pat gimimo. tai įdomu, kie realu, jog tas ryšys susiformuos po 4 metų?
O ir vaiką mes paėmė, nes jis buvo neikam nereikalingas. Paprasčiausiai niekas juo nesirūpino (tiksliau biologiniai tėveliai). Nors dabar jau aiškinama, kad aš pagrobiau vaiką.

viskas , Saule, su tavim aišku, vaiką pagrobei, ir nesiteisink čia dabar , nepatikėsim, dar daugiau šantažu ir kitokiais neįmanomais ir įmanomais būdais privertei VTAT įforminti to vaiko globą, o vargšė mamytė iš širdgėlos ir nevilties po užsienius užsimiršti lakstė, dėdėm visokiausiem guodėsi, kol tu kaip kokia begėdžių begėdė pagrobus tą vaikiuką juo rūpinaisi, auginai ir visaip kaip ten dar elgeisi. Žodžiu, prastas tu žmogus, labai prastas. akivaizdžiai matosi , jau vien ką pasakymas reiškia- myliu vaiką kaip mama . Baisu , argi tai kaip žmogų gali gerai charakterizuoti, juk garantuotai dar net narkologinio įskaitoj nestovi, nei pas psichiatrą, ir jau be jokios abejonės naktimis šalikelėj nestovi ir paslaugų nesiūlai .
Jumoras, čia toks, neįsižeisk

Neįsižeidžiau, tiesa pasakius, kaip tik prajuokino Bet žinokite geroji "mama" būtent taip ir pateikia šitą situaciją. Ir pagal priimamus sprendimus mūsų mylimoje šalelėje, darytina išvada, kad ja visi tiki