QUOTE(Rugiaveide @ 2007 09 05, 15:29)
Ir aš dar kartais "auginu" savo mažąjį... Laimė, šiuo metu intensyviai rašau kursinį darbą (mokausi buhalterijos - kardinaliai keičiu savo kvalifikaciją), tai dabar sėdžiu iki išnaktų... Mažiau laiko būna galvoti... Nors jau vėl pradedu galvoti, kaip reikės susirast darbą, kai gausiu apskaitininko diplomą spalio vidury: juk visiems su patirtim reikia arba labai jaunų...
Liudnute, kokie gražūs tavo rankdarbiai. Deja, siuvinėti tai nemoku... Mezgiau visą gyvenimą - iki Aliuko ligos, atsipalaiduodavau... Įvairiausius drabužius-drabužėlius, žaislus... Paskui - tarsi kas užrišęs būtų. Ir negaliu iki šiol žiūrėti net į tą pusę - ir taip jau dvejus metus, deja. Kažkos psichologinis barjeras atsirado.
iki tol ir as siudavau megzdavau visokiu grozybiu kudikiui, del mazosios net kojnytes ismokau numegzt, deje daug ko dabar nedarau ka darydavau iki tol

, anksciau budavau laiminga lakstydama po parduotuves,dabar daugiausi maisto produktus perku, nes visko tiek uzpirkus pries gimdyma kad nereiktu lekt i parduotuves, o buciau su dukryte, skalbimo milteliu, duso zeliu, sampunu, muilu vatos,ausu krapstuku, buitines chemijos ... visko...maziausiai metams i prieki dar yra. i siuvinejima pasineriau pries pora menesiu, vis sukau galva kad turiu kazka daryti, ka galbut moka ne visi, kad tai butu vardan grazaus dukrytes atminimo ir kad tai butu kazkas tokio, pinigais neismatuojamo... i ka but galima sudet visus jausmus