[quote=Rugiaveide,2007 09 05, 15:29]
Ir aš dar kartais "auginu" savo mažąjį...
ir as...pamatau koki mazyli ir iskart galvoju, kad ir mano butu panasus, ar didesnis ar mazesnis.
labai labai sunku negalvoti.
vakar suzinojau, kad viena mano drauge pagimde berniuka, ech, vel sukilo viskas. sianakt ja sapnavau tarp kruvos visokiu kitokiu kosmaru...
bandau negalvoti, bet nesigauna. ir taip liudna kartais buna, kad nieko negalima bus pakeisti, kad turesiu gyventi su tuo visa gyvenima. labai labai liudna.
kaip matau greitai mes galesime sveikinti laimingas mamytes (kria, Narayana, veine, ajuka, BusGerai ir tikiuosi ju tik dauges, dauges, kol siame skyrelyje visos asaros liks praeityje) 
turiu liudnesni klausima: kur planuojate uzsakyti paminkliukus angeliukams? Kur geriausia kreiptis? Per kiek laiko pagamina ir t.t
turiu liudnesni klausima: kur planuojate uzsakyti paminkliukus angeliukams? Kur geriausia kreiptis? Per kiek laiko pagamina ir t.t
QUOTE(zydra30 @ 2007 04 19, 11:16)
vakar lankiausi pas gydytoja, praejo 6 savaites. atsakymas buvo labai labai skausmingas. mano vaikelis buvo visiskai sveikas, pilnai issivystes, bet pradejo nefunkcijonuoti placenta, todel, zinoma vaikelis pritruko deguonies ir kitu medziagu ir mire.
ir vel pergyvenau viska is naujo, vel negalejau sustoti verkusi, dar ir dabar asaros rieda. as vis galvojau, kad gal mano vaikelis buvo nesveikas, todel ir iskeliavo, bet kai isgirdau, kad viskas buvo tvarkoj, zinoma, vel uzduodu ta atsakymo neturinti klausima -kodel?
gydytojas sake, kad galiu pastoti vel, kad tikriausiai viskas bus gerai kita karta, nes aisku ir mano prieziura bus intensyvesne, turesiu daugiau echoskopiju ir patikrinimu, bet labai bijau. tikrai nebeistverciau jei kas atsitiktu ir vel.
zinau, yra daug pavyzdziu, kad kitas nestumas buna sekmingas. ir tikrai zinau, kad bandysiu pastoti, bet tikriausiai drebesiu del visko simta kartu labiau.
ir vel pergyvenau viska is naujo, vel negalejau sustoti verkusi, dar ir dabar asaros rieda. as vis galvojau, kad gal mano vaikelis buvo nesveikas, todel ir iskeliavo, bet kai isgirdau, kad viskas buvo tvarkoj, zinoma, vel uzduodu ta atsakymo neturinti klausima -kodel?
gydytojas sake, kad galiu pastoti vel, kad tikriausiai viskas bus gerai kita karta, nes aisku ir mano prieziura bus intensyvesne, turesiu daugiau echoskopiju ir patikrinimu, bet labai bijau. tikrai nebeistverciau jei kas atsitiktu ir vel.
zinau, yra daug pavyzdziu, kad kitas nestumas buna sekmingas. ir tikrai zinau, kad bandysiu pastoti, bet tikriausiai drebesiu del visko simta kartu labiau.
Skaitau,ir atrodo kad kažkas pakartojo mano istoriją su visomis vaikelio mirymo diagnozėmis.Aš jau irgi rašiau apie savo skausmą.Patikėk,tu turėsi dar leliuką.O baimės tikrai daug bus.Aš į nėštumo pabaigą net 4 kartus gulėjau ligoninėje.Vyras atveždavo per 10min į klinikas.Bet užtai dabar aš turiu nuostabę mergytę.Stiprybės tau,sugriš tavo angeliukas,tik kantriai laukite.
QUOTE(zydra30 @ 2007 06 03, 13:29)
taip, Beana, manau tu teisi. Manau, kad ir man padetu atrasti dvasios ramybe ir gyvenimo pilnatve kitas vaikelis.
siandie lygiai trys menesiai, po musu kudikelio mirties. manau pradesiu planuoti kita nestuma. bus labai baisu, kaip ir tau. bet kitaip sunku gyventi. kasnakt sapnuoju sapnus apie kudikius, mazus vaikus ar saip kazkokius kosmarus. negaliu ramiai reaguot i kudikius ar besilaukiancias, visuomet suskauda sirdi.
labai dziaugiuosi, kai mamos patyrusios vaikelio mirti, susilaukia kito sveiko vaikelio.
siandie lygiai trys menesiai, po musu kudikelio mirties. manau pradesiu planuoti kita nestuma. bus labai baisu, kaip ir tau. bet kitaip sunku gyventi. kasnakt sapnuoju sapnus apie kudikius, mazus vaikus ar saip kazkokius kosmarus. negaliu ramiai reaguot i kudikius ar besilaukiancias, visuomet suskauda sirdi.
labai dziaugiuosi, kai mamos patyrusios vaikelio mirti, susilaukia kito sveiko vaikelio.
Negaliu neparašyti.Mes su vyru irgi labai troškom kuo greičiau susilaukti kito vaikelio.Visus metus skaičiavom vaisingas dienas,planavom ir vis buvo tuščia.Kai pavargom nuo to skaičiavimo,galiausiai nusivylėme kad jau nebus,ji pasibeldė.Norėdama taip nesuplanuosi,kad paskutinė mėnesinių diena butu ta pati,į dekretines išėjau tą pačią dieną ir gimdimo diena buvo ta pati.Bet pasibeldė 8d.vėliau už broliuką angeliuką.Taip kad,kai žmogus planuoja,dievas juokiasi.
[quote=cukrinuke,2007 09 10, 15:34]
Negaliu neparašyti.Mes su vyru irgi labai troškom kuo greičiau susilaukti kito vaikelio.Visus metus skaičiavom vaisingas dienas,planavom ir vis buvo tuščia.Kai pavargom nuo to skaičiavimo,galiausiai nusivylėme kad jau nebus,ji pasibeldė.Norėdama taip nesuplanuosi,kad paskutinė mėnesinių diena butu ta pati,į dekretines išėjau tą pačią dieną ir gimdimo diena buvo ta pati.Bet pasibeldė 8d.vėliau už broliuką angeliuką.Taip kad,kai žmogus planuoja,dievas juokiasi.
ir mes planuojam ir bandom, jau du menesius vis tikejaus ir nieko, dabar laukiu trecio, o gal?...kartais labai stresuoju, kad gal jau niekad nepavyks, vistik man jau 31. bet tikriausiai negalesiu negalvoti, neskaiciuoti ir tiesiog atsipalaiduoti. taip norisi vaikelio. atrodo visi kiti neturi tokiu bedu, ima pastoja, isnesioja pagimdo ir augina. taip noreciau kada nors ir as tai isgyventi.
Negaliu neparašyti.Mes su vyru irgi labai troškom kuo greičiau susilaukti kito vaikelio.Visus metus skaičiavom vaisingas dienas,planavom ir vis buvo tuščia.Kai pavargom nuo to skaičiavimo,galiausiai nusivylėme kad jau nebus,ji pasibeldė.Norėdama taip nesuplanuosi,kad paskutinė mėnesinių diena butu ta pati,į dekretines išėjau tą pačią dieną ir gimdimo diena buvo ta pati.Bet pasibeldė 8d.vėliau už broliuką angeliuką.Taip kad,kai žmogus planuoja,dievas juokiasi.
ir mes planuojam ir bandom, jau du menesius vis tikejaus ir nieko, dabar laukiu trecio, o gal?...kartais labai stresuoju, kad gal jau niekad nepavyks, vistik man jau 31. bet tikriausiai negalesiu negalvoti, neskaiciuoti ir tiesiog atsipalaiduoti. taip norisi vaikelio. atrodo visi kiti neturi tokiu bedu, ima pastoja, isnesioja pagimdo ir augina. taip noreciau kada nors ir as tai isgyventi.
QUOTE(zydra30 @ 2007 09 10, 15:46)
ir mes planuojam ir bandom, jau du menesius vis tikejaus ir nieko, dabar laukiu trecio, o gal?...kartais labai stresuoju, kad gal jau niekad nepavyks, vistik man jau 31. bet tikriausiai negalesiu negalvoti, neskaiciuoti ir tiesiog atsipalaiduoti. taip norisi vaikelio. atrodo visi kiti neturi tokiu bedu, ima pastoja, isnesioja pagimdo ir augina. taip noreciau kada nors ir as tai isgyventi.
del tu baimiu spjauk per peti
pazystama persileido,bet apziurejo per velai, teko gelbet jos pacios gyvybe, labai norejosi vaikelio bet gal 10metu nieko. jai dabar apie37 ir turi maza nuostabu mazyti stebukliuka- dukryte gimusia pirma laiko 2400g, greit bus menuo, sake kad viskas gerai(dziaugiuosi uz jas)...
tai va ka noriu pasakyt tau dar tik 31
pries gera desimtmeti mamos pazystama pasigimde dukra nors jai buvo41 ir daktarai pasake, kad netures vaiku, suzinojo kad laukiasi tik virs 20 sav
ateis ir pas tave svente
, tada kada maziausia to tikesiesi
[quote=zydra30,2007 09 10, 15:46]
[quote=cukrinuke,2007 09 10, 15:34]
Negaliu neparašyti.Mes su vyru irgi labai troškom kuo greičiau susilaukti kito vaikelio.Visus metus skaičiavom vaisingas dienas,planavom ir vis buvo tuščia.Kai pavargom nuo to skaičiavimo,galiausiai nusivylėme kad jau nebus,ji pasibeldė.Norėdama taip nesuplanuosi,kad paskutinė mėnesinių diena butu ta pati,į dekretines išėjau tą pačią dieną ir gimdimo diena buvo ta pati.Bet pasibeldė 8d.vėliau už broliuką angeliuką.Taip kad,kai žmogus planuoja,dievas juokiasi.
ir mes planuojam ir bandom, jau du menesius vis tikejaus ir nieko, dabar laukiu trecio, o gal?...kartais labai stresuoju, kad gal jau niekad nepavyks, vistik man jau 31. bet tikriausiai negalesiu negalvoti, neskaiciuoti ir tiesiog atsipalaiduoti. taip norisi vaikelio. atrodo visi kiti neturi tokiu bedu, ima pastoja, isnesioja pagimdo ir augina. taip noreciau kada nors ir as tai isgyventi.
[/quote]
Tau tik 31m,o man 39m.ir paviko.Stresas tokiam reikale didžiausias priešas.Man gydytoja sakė,kai nusiraminsit,pradėsit mylėtis,o ne daryti kad tik užkibtu,tada ir paviks.Taip ir atsitiko.Kai nurimom,atsipalaidavom,pradėjom apie tai negalvoti,pavyko.Tam reikia laiko.Sustiprėk,atgauk jėgas ir pavyks
[quote=cukrinuke,2007 09 10, 15:34]
Negaliu neparašyti.Mes su vyru irgi labai troškom kuo greičiau susilaukti kito vaikelio.Visus metus skaičiavom vaisingas dienas,planavom ir vis buvo tuščia.Kai pavargom nuo to skaičiavimo,galiausiai nusivylėme kad jau nebus,ji pasibeldė.Norėdama taip nesuplanuosi,kad paskutinė mėnesinių diena butu ta pati,į dekretines išėjau tą pačią dieną ir gimdimo diena buvo ta pati.Bet pasibeldė 8d.vėliau už broliuką angeliuką.Taip kad,kai žmogus planuoja,dievas juokiasi.
ir mes planuojam ir bandom, jau du menesius vis tikejaus ir nieko, dabar laukiu trecio, o gal?...kartais labai stresuoju, kad gal jau niekad nepavyks, vistik man jau 31. bet tikriausiai negalesiu negalvoti, neskaiciuoti ir tiesiog atsipalaiduoti. taip norisi vaikelio. atrodo visi kiti neturi tokiu bedu, ima pastoja, isnesioja pagimdo ir augina. taip noreciau kada nors ir as tai isgyventi.
[/quote]
Tau tik 31m,o man 39m.ir paviko.Stresas tokiam reikale didžiausias priešas.Man gydytoja sakė,kai nusiraminsit,pradėsit mylėtis,o ne daryti kad tik užkibtu,tada ir paviks.Taip ir atsitiko.Kai nurimom,atsipalaidavom,pradėjom apie tai negalvoti,pavyko.Tam reikia laiko.Sustiprėk,atgauk jėgas ir pavyks
QUOTE(cukrinuke @ 2007 09 10, 17:20)
Tau tik 31m,o man 39m.ir paviko.Stresas tokiam reikale didžiausias priešas.Man gydytoja sakė,kai nusiraminsit,pradėsit mylėtis,o ne daryti kad tik užkibtu,tada ir paviks.Taip ir atsitiko.Kai nurimom,atsipalaidavom,pradėjom apie tai negalvoti,pavyko.Tam reikia laiko.Sustiprėk,atgauk jėgas ir pavyks
Neįsivaizduoji, kaip mane nuraminai: man jau 38... Ačiū, kad įkvėpei viltį. Nors nerimo vistiek yra: pirmąjį ištisus 8 metus "gaminom", kol pavyko. Na, o antrasis - tikras netyčiukas buvo.
QUOTE(cukrinuke @ 2007 09 10, 17:20)
Tau tik 31m,o man 39m.ir paviko.Stresas tokiam reikale didžiausias priešas.Man gydytoja sakė,kai nusiraminsit,pradėsit mylėtis,o ne daryti kad tik užkibtu,tada ir paviks.Taip ir atsitiko.Kai nurimom,atsipalaidavom,pradėjom apie tai negalvoti,pavyko.Tam reikia laiko.Sustiprėk,atgauk jėgas ir pavyks
tu teisi, suprantu. paskutinius menesius 'dariau',o ne mylejausi, bet nesigauna. gi neapgausi saves, mintys tiesiog pacios lenda.
bet tavo atsakymas mane kazkaip nuramino. gal gi kaip nors pavyks ar atsipalaidavus ar nelabai
. dziaugiuosi, kad tau viskas gerai isejo.Papildyta:
[quote=Rugiaveide,2007 09 10, 18:05]
Neįsivaizduoji, kaip mane nuraminai: man jau 38... Ačiū, kad įkvėpei viltį. Nors nerimo vistiek yra: pirmąjį ištisus 8 metus "gaminom", kol pavyko. Na, o antrasis - tikras netyčiukas buvo.
rugiaveide, mes tokios pacios pergyventojos ir stesuotojos ... bet matai, vilties dar tikrai yra, ir niekas dar nepervelu
QUOTE(Rugiaveide @ 2007 09 10, 18:05)
Neįsivaizduoji, kaip mane nuraminai: man jau 38... Ačiū, kad įkvėpei viltį. Nors nerimo vistiek yra: pirmąjį ištisus 8 metus "gaminom", kol pavyko. Na, o antrasis - tikras netyčiukas buvo.
na, mes pirmojo susilaukėm irgi po ilgų 8 metų laukimo........
man tik šiek tiek mažiau metelių nei tau, Rugiaveide,
tad dabar jau nebėra kada tiek laukti.........
kad ir kaip tikėčiausi netyčiuko, bijau, kad vistiek teks keliaut pas gydytojus...
labai noriu palinkėti vilties ir kantrybės angeliukų mamytėms, mums tikrai pavyks
Sveikos mamytės, nepykit kad įsiterpsiu čia su klausymu"ne į temą", bet artėja mano dukrytės mirimo metinės, pastatėm naują paminkliuką, ir va nežinom ar būtina kad kunigas jį pašventintų. Gal galit pasidalinti savo patirtimi.
P.S. labai smagu skaityti jūsų pokalbius apie planavimą naujų džiaugsmelių, jaučiu kad reiks prisijungti greitu metu prie bandančių pasikviesti laimę. Visoms linkiu sėkmės.
P.S. labai smagu skaityti jūsų pokalbius apie planavimą naujų džiaugsmelių, jaučiu kad reiks prisijungti greitu metu prie bandančių pasikviesti laimę. Visoms linkiu sėkmės.
QUOTE(Rugiaveide @ 2007 09 10, 18:05)
Neįsivaizduoji, kaip mane nuraminai: man jau 38... Ačiū, kad įkvėpei viltį. Nors nerimo vistiek yra: pirmąjį ištisus 8 metus "gaminom", kol pavyko. Na, o antrasis - tikras netyčiukas buvo.
Džiaugiuos,kad nors tiek galiu padėt.Jei aš bučiau skaičius SM laiškelius,daug išgyvenimų butu praėje lengviau.Deja prisijungiau tik dukrytei gimus.Kartais atrodo kad galėčiau knygą parašyti apie savo vaikų atėjimą į šį pasaulį.
