Ar iki vestuvių bandėte gyventi kartu? II dalis

O ka daryti tiems zmonems kurie gyvena ne pazadais, o realiais darbais, kuriems svarbu ne pazadas, o realus tikras jausmas ir tikra laime, kurie gyvena cia ir dabar vertindami tai ka turi?

na būna tokių kurie gyvena tik pažadais, o ne darbais

kažkam tokių gaila



nesutikau SM nė vienos kuri gyvena nebegalėdama, nebenorėdama, bet laikydamasi pažado. kokia to pažado jėga nežino nė viena, sutariančią, mylinčią šeimą turinti

O be reikalo gaili. Gyvenimas tik vienas ir gyventi tikrai reikia ne del pazadu, nes niekada negali zinoti kaip viskas pasisukti, kad paskui nereiktu kenteti dantuku sukandus vien del to kad gyveni bukais isitikinimais
As labai dziaugiuosi, kad mus tuokiantis kunigas yra nuostabus zmogus, siuolaikiskas, protingas, iskalbingas. Ji gerbia ir zavisi visi miestelio zmones. Zmones eina pas ji i baznycia ne todel kad REIKIA, bet del to kad nori ir mielai klauso jo pamokslu. Budama pas ji su MB neisgirdom nei vieno smerkiancio zodzio, kad gyvenam kartu, jis kaip tik pasidziauge uz mus kad tiek laiko drauge ir kad nusprendem tuoktis. Kazkodel manau, kad daugiausia burba senamadisku paziuru tikintieji, arba tie kurie tikejima uzkelia auksciau visko ir pamirsta tikra gyvenimo realybe

oi ne visiškai tą turėjau omenį

ai čia aš nelabai vykusiai pacitavau tiesiog tokią mintį išsakyti norėjau

tai ir gerai

gera nuomonė

Manau meilė nėra tik spontaniškas jausmų protrūkis, ją reikia auginti ir puoselėti, kasdien atnaujinti. Aš tai stengiuosi daryti. Jei mane paliks būsiu viena, bet tik jis bus mano vyras ir aš laikysiuosi savo pažado.'
Už save galiu garantuoti visais gyvenimo atvejais ir 40 metų į priekį.
Gražios sukaktys nėra garantas, jos yra padrasinantis pavyzdys.


Manau, kad duoda pažadą rimtai pasiryžęs jo laikytis, tai ir deda visas jėgas jam išpildyti ir juos laiko susikurtas bendravimas kuris pradedamas statyti ant pažado, kaip ant nepajudinamo pamato. Ant ko statyti savo gyvenimą, jei nėra nieko stabilaus ir patikimo, jei net pažado nėra. kas gi tada yra, kas nekis? Jūsų gyvenimas kuriamas ant lakaus smėlio, koks gi pastatas ant jo laikytųsi? Nenoriu kritikuoti, linkiu ilgai ir laimingai kartu gyventi , čia tik mano pamąstymai.
O tai kad gyvenimas vienas man sako, kad negaliu mėtytis ir lakstyti ieškodama kur geriau, negaliu daryti didelių klaidų, ką pasirinkau taip ir einu, nes kitu atveju rizikuočiau likti to ką kuriu netekti ir nieko geriau nerasti. Be to esu įsipareigojusi ne tik sau ir savo vyrui, dar yra vaikai, kuriems šeima turi būti stabilumo ir saugumo garantas. Man svarbu patikimumas, stabilumas, o šilumą ir meilę kuriame patys ir kasdien.

"Aukos" nelaimingos, kai nesugeba matyti gyvenime gero. Suprantu jų beviltišką padėtį, nes staiga pačiai išmokti būti laiminga labai sunku, o ir aplink viskas dažnai jau būna nuėję ne ta linkme kaip reikėtų... Sunkios situacijos neatsiranda nei iš šio nei iš to, todėl kuo anksčiau reikia mokytis matyti gyvenimo šviesiąją pusę, rinktis šviesius žmones, daryti gerus veiksmus, prieš veikiant šimtą kartų pasverti visus už ir prieš, tada neteks srėbti prisivirtos košės. Bet žmonės žavisi spontaniškumu, nutrūktgalviškumu, tai atrodo romantiška ir patrauklu, o kai reikia skinti to vaisius, pasiskelbia aukom ir visi jų gailėdami siūlo sprukti iš sudarytos situacijos užuot ją keitus...

O ką daugiau būtų davę jei būčiau prisistačius, kad esu katalikė? Tokiu atveju net nebūtum varginusis skaityti mano nuomonės? Katalikai žemesnės rūšies žmonės, jų nuomonė nevertinga?
Tavo dievas mano dievas... Vienas yra Dievas. Aš ir negąsdinau...


O kuo tas parašiukas toks ypatingas, kad jo negalima uždėti iškart? Jei gyvenimas kartu kaip suprantu mažiau vertingas, nes jis gali būti iškart, o tas parašiukas toks šventas, kad jį galima dėti tik ... Tai vadinasi nesate tikri, ka dėsite tą parašiuką, jei nededate iškart? Jei nesate tikri tai ir neteikite, kad esate, nes jei būtumėte tikri, tai ir dėtumėte, apsiliekate laiko persigalvoti, o tai ir rodo, kad ketinimai dar nėra iki galo susiformavę, ar tuo žmogumi nevisiškai pasitikite. Kiekvieną prieštaraujančią mintį priimate kaip smerkimą, taip nėra, tik sakau, kad reikėtų įvardinti daiktus tikrais vardais.

Negailėk, patipasirinkau ir jei man bus skaudu tik sau dėkoti galėsiu

Aišku tuokia ir atgaila bet kokią nuodėmę atleidžia O dėl smerkiančio požiūrio Abejoju, kad bent vienas kunigas pritaria porų gyvenimui nesusituokus. O ponios tik įvardino tą požiūrį... Ką jūs įvardinate žodžiu "smerkia"? Negi manote, kad susitikusi Smalsutė jums rankos nepaduotų, ar aš susiraukusi nusisukčiau? Taip nebūtų, mes tik sakome, kad mes manom, kad toks gyvenimas nesusituokus nėra gera praktika, kad turi daug minusų, o tikintiesiems yra ir nuodėmė, o jau kiekvieno valia rinktis nori jie tokio gyvenimo su minusais ir nuodėme ar ne. Aš irgi daug nuodėmių darau, negi jos taptų nenuodėmėmis, jei teigčiau, kad taip daryti gerai? Tai ir gyvenimas nesusituokus mūsų akimis turi daug blogų pusių ir jos netampa geresnėmis, jei tai neigiame

Tik neįžeidaukite dėl kiekvieno žodžio, aš sakau tik savo nuomonę ir nepretenduoju į jūsų mokytojas. SM lankausi, nes diskutuodama atrandu daug įdomių sau dalykų, turiu progą susimąstyti apie vieną ar kitą gyvenimo aspektą, man tai naudinga. Nenoriu nieko įžeisti

Skyrybų skaičiai parodo kiek rimtumo buvo pasižadant. Ir skiriasi ne tik mūsų kartos poros, skiriasi ir 50 mečiai, kurie besislapstydami nuo santvarkos tuokėsi gaudami sakramentą ar palaiminimą. Juk rodos tuo laikmečiu tikėjimas buvo tikrai stiprus...
Nepajudinamu pamatu man negali tapti niekas. O mūsų gyvenimas puikiai be pažado statėsi 8m. Dabar santykiai įteisinti ir abiems vienodai suprantamas smėlio lakumas- gyvenimas.
Kam gi tas pamatas, jeigu paties statinio jau nėra?
O skyrybos man nebūtinai reiškia kažko geresnio ieškojimą. tai tiesiog išsilaisvinimas nuo varginančio dueto

O tu savo vyru pasitikejai jau nuo pirmo pasimatymo ir begai deti parasa ir dalintis pazadais????
O tu pagalvoji kiek padidetu issiskyrusiu poru skaicius, jeigu visi taip naiviai mastytu kaip tu ir deliotu tuos parasiukus i kaire ir i desine??? Ar nepamanei, kad butent tos poros kurios gyvena kartu iki vestuviu butent labai atsakingai ziuri i ta parasiuka ir pazadu dalinima? Pagal tave tai sutikai zmogu pasitasei kiek istveri po pasimatymus, galbut su zmogum kuris puikiai save moka paslepti po kauke ir lengva ranka dalini pazadus???? Is kur toks neatsakingumas ir naivumas??? Ziuriu tu visiskai neisiskaitei kodel poros kartu gyvena iki vedybu kartu, o gal tau pikta kad kazkas turi didesni atsakomybes jausma ir nebijo pakovot uz savo laime??? Sakai, kad priesaika pamatas? O kas tada yra meiles, pasitikejimas, supratingumas ir pagarba....ai teisingai juk tai smelio laukai.... Ar ne per daug keli save ant pjedes stalo??? Ar ne manai kad per drasiai skelbi, kad jau tu teisingai gyveni, o mes cia visos pasileideles, statancios savo seimas be tvirto pamato?
Klausimas asmeniskai tau isvardink pliusus-nauda ka poros islosia negyvendamos kartu iki vestuviu, negu tos kurios gyvena iki vestuviu?

Jeigu žmonės tuoktųsi ne rožinių jausmų laikotarpiu, tuomet pritarčiau, kad meilė ne tik spontaniškas jausmų protrūkis

Drąsu