Manau, kad mamytė grupėje turėtų būti kažkiek laiko. PRIVALĖTŲ kaip mama
Ir pagal įstatymą tėvai turi teisę būti grupėje
Vaikui šis periodas - nereali trauma
O dar ir mama išeina "griežtai pasakiusi" nejausk to , ką jauti, tu blogai darai, kad tai jauti
Absurdas
Gal yra galimybė trumpiau nei dienai palikti vaikutį
Gal vesti ne kasdien
Gal visgi samdyti žmogų bent pusei dienos
Visi vaikai nenori pasilikti. Tai natūralu jų amžiui - jiems egzistuoja kol kas tik vienas žmogus - mamytė. Nereikia savęs apgaudinėti - vaikai iki 3 metų nereikalauja jokio sociumo, jiems tie draugai - akimirka ir nereikšminga
Dažnai mama tik pati save nuramina - ai kaip nors, pripras, visi taip - ir išeina į savo sociumą ir rūpesčius, užsimiršta juose, o vaikas lieka su niekuo - išmestas, nes jis "nieko nemato", tik jaučia kad nėra mamos. Paliktas vienas, su nežinai, kuo tai baigsis.
mama turėtų galvoti ir galvoti, ką jaučia dabar mano vaikas, ir padėti jam spręsti situaciją, rasti joje išeitį, pamokyti joje elgesio, o ne galvoti kaip jai skauda ar ne, ar bandyti liepti vaikui užspausti jo jausmus
Todėl tai labai labai labai ilgų pokalbių tarp mamos ir vaiko periodas, ilgų pasakojimų, pakartojimų milijonus kartų, įtikinėjimų, pažadų davimo ir jų tęsėjimo laikotarpis, kad vaikas bent jastųsi nors kiek saugus.
Todėl iki 3 metų maximaliai padėkit vaikui išbūti tą periodą be jūsų.
Tokiais atvekjais viena geriausių paguodu MOTINIŠKOS šilumos auklėtoja
Reiktų ieškoti ne GERO darželio, o GEROS auklėtojos
Mamyčių buvimas grupėje prailgina išsiskyrimo skausmą tik nuo 3metų vaikui, bet ne iki 3. Tai vaiko amžiaus tarpsnių psichologija
Kai esi šiam periode reiktų galvoti ne ką tu išgyveni (nes esi jau suaugęs žmogus, tikrai susitvarkysi), bet ką išgyvena vaikiukas - pastatykit save į jo vietą ir įsivaizduokit kad jus paliko mama visai su nepažįstamasi vaikais, tetom, visi rėkia, kažkur eina, nieks neglaudžia, nemyluoja, į akeles nežiūri... ir pan.
Nesuprantu apie ką čia kalba apie tvirtus pasakymus vaikui - kokius tvirtus? Su 1-2 metų pypliu? Jokio tvirtumo jam nereikia, jam reikia meilės, šilumos, prisiglaudimo. Jam reik sakyti ne tvirtai, o milijardą kartų kartoti vieną ir tą patį, kad nors lašas dašustų, kad patikėtų, kad pakentėtų
Po to pilna gatvėse isteriškų, neurotiškų, savo jausmų nesuvokiančių, apie savo pojūčius nieko nesuprantančių, savy nesigaudančių, ant pasaulio supykusų, užsislopinusių žmonių
Neignoruokit nei vaiko, nei savo jausmų
Spręskit sitauciją tokią, kokia ji yra kurdama vaikui elgesio modelius: kai aš išeisiu nueik ten, paimk tą, pažaisk, padėk, nueik ten, padaryk tą, kai bus liūdna, galvok apie tortą ar tai ir tai - pasakykit jam visą scenarijų PARAIDŽIUI
kiekvieną akimirka kad būtų užimta, taip sutrumpės laikas, Nes likusiį laiką tik ir galvos apie jus, o šiaip - vykdys jūsų užduotis
PAGALIAU !!! Pagaliau bent vienas profesionalus,teisingas atsakymas. Skaiciau iki tol tema ir plaukai siausesi nuo "patarimu", kuriuos dalina aukletojos (?) del adaptacijos periodo "palengvinimo". Kiekviena, bent kiek vaiko psichologija,raida besidominti mama zino, kad jokiu budu nevalia pabegti nuo vaiko neatsisveikinus,nepaaiskinus kada grisi. O sioje temoje perskaiciau toki "patarima" zmogaus, kaip suprantu, dirbancio darzelyje.
Mamos grupeje. Trukdo?Nepadeda? Manau jos trukdo aukletojoms, kurias mamu buvimas varzo, nes bijoma parodyti savo neprofesionaluma,"kavagerius",rekima ant vaiku. Nei viena profesionali aukletoja nebijos mamos, o stengsis kaip tik "isnaudoti" ja. Kodel mama negali pasedeti kartu ryto rate, paskaityti pasaka,kartu daryti darbelius? Kodel neisnaudojus tokios progos bendradarbiavimui?