QUOTE(_Smalsutė_ @ 2007 04 20, 15:57)
Neįsižeisk, bet įspūdis susidaro toks, kad stengiesi bet kokia kaina kuo skubiau susikurti tą saugumą, šeimos židinį, kurio neturėjai ankstesnėje santuokoje, jau nekalbant apie tuos "pavyzdinius" greitus susimetimus. Visiškai nesutinku, kad "santykiai aplamai yra loterija", nes daugiausiai būtent nuo to, kiek į juos įdedi pastangų, ir priklauso, kiek iš jų gauni - ir meilės, ir to saugumo, ir apskritai visko, ko bet kuris žmogus gali tikėtis iš savo šeimos.
Nėra taip, kad "laimėjai" loterijoje daugmaž tinkamą vyrą ir pirmyn, o jau ar tinkamas, ar ne, kaip nors ateity atsirinksi. Iki šiol, kaip suprantu, loterija Tave vis nuvildavo, tai gal metas išbandyti kiek kitokią taktiką - tiesiog nebeskubėti, nebent nori, kad ir dabartinis draugas greitu laiku persikeltų į buvusiųjų sąrašą.
Smalsute, gal tu ir teisi dėl to saugumo

, susimąsčiau...
Papildyta:
QUOTE(anestute @ 2007 04 20, 22:57)
nemanau kad deretu taip stacia galva pulti gyventi. ir vaikus planuojat po 3 menesiu?

labai jau anksti, bent mano nuomone. as su savuoju gyvenu beveik metus. jis pirmas pasiule gyventi kartu, apsigyvenom po 2 metu draugystes ir kol kas gyvenam puikiai.

planuojam vestuves. nors jau 3 metai kartu, bet dar vaiku nesusiplanavom. as dar studente, norisi pirma paciai isitvirtinti.
O aš jau įsitvirtinusi ir seniai subrendusi vaikams
Papildyta:
QUOTE(Egliukasz @ 2007 04 21, 15:19)
Nesuprantu, kodel zmones taip skuba gyventi?

Juk pirmieji draugystes menesiai tokie grazus-pasivaiksciojimai susikibus uz rankuciu iki pirmosios ausros,bucinys palydejus iki namu, ir atsiguli sau viena y lovyte ir svajoji, svajoji..
Et, bet turbut cia mazai jau romantikiu belike
As su vienu vaikinu isdraugavau pusantru metu. Pradzia buvo kaip pasaka-negalejom vienas nuo kito atsiplest, nakvodavom, svajodavom kaip gyvensim kartu..
Ir praeita vasara pagyvenom kartu savaite. Buvo sunkus periodas jam tuo metu, nes gryzdavo velai ir labai pavarges, po to dar tvarkydavomes, gamindavom valgyt, eidavom kazkur kartu..
Ir supratom, kad esam dar nepasirenge gyvenimui kartu, tai buitinei kasdienybei

Nesipykom ta savaite, taciau pamatem, kad gyvenimas kartu yra kitoks nei ysivaizdavom, kad tam reikia laiko subresti kaip asmenybei, kuri tures taikytis prie kito-o tai pakankamai sunku..Nusileisti, ieskoti kompromisu, susivaldyti, kai esi piktas ant viso pasaulio, o salia tuo metu tavo mylimas zmogutis, kuris kazka lepteli ne vietoj ir ne laiku.. Visa tai labai svarbu
P.S. Jeigu jau karta nudegei su santuoka, tai pamastyk, ar tai nebuvo taipogi skubota?
Egliukasz, turbūt esi dar jauna, o gal čia aš visišaki ne romantikė

nu bat nedomina manęs pasivaikščiojimai už rankučių, noriu visai kitokių santykių.
Dėl santuokos nemanau nei kad buvo skubota, nei kad buvo nepasisekus
Papildyta:
QUOTE(MyWay @ 2007 04 21, 15:26)
Manęs išlaikyti tikrai nereikės

Abudu dirbam ir uždirbam maždaug vienodai, jei gyventume kartu, už nuomą, komnalinius, maistą mokėtume perpus.
Papildyta:
QUOTE(Zuiqtis @ 2007 04 22, 11:55)
o kas cia gedingo ar zeminancio pasikalbeti su juo ir issiaiskinti viska nesuprantu? nu siulytis gal taip, bet tai gali gi pasiulyti pasieskoti abiems atskiro butuko ir pradeti gyventi ir ziurek kaip jis i tai reaguos..
o kodėl būtent atskiro butuko?