Turėjau chronišką labai rimtą sinusitą. Man vis didino antibiotikų dozes, o padėtis vis prastėjo. Be to, nuo penicilino gavau bjaurią alergiją plaukų dažams, net pasakot smulkiau nesinori - KRAUPIĄ alergiją. Man jau žadėjo greitu laiku ir pūlius traukt, ir ligoninėse pastoviai laikyt, sakė, kad garantuotai visam gyvenimui "užsitaisiau".
Aš vieną dieną pasakiau sau: UŽTEKS. Kai vėl prasidėjo siaubingas sinusitas (su galvos ir apskritai viso veido skausmais, užtinusiom ašarojančiom akim, užgulusiom ausim ir pan.), išmečiau visus tėvų nupirktus antibiotikus ir ėmiau gydytis ramunėlių arbata su medum (gėriau litrais!) ir vitamino C tabletėm bei nuolatiniu nosies pūtimu. Nevalgiau mėsos ir bet kokio sunkesnio maisto, tik tai, kas neapkrauna ir taip nuvarginto organizmo. Beveik visą laiką gulėjau lovoj, spjovus į mokslus ir viską. Tuo metu gyvenau viena užsienyje, jaučiausi labai silpnai, tai negalėjau nei šildymų pasidaryti, nei inhaliacijų, nei nieko. Ir ką - per porą savaičių išsigydžiau, ir ne bet kaip, o visam likusiam laikui!

Jau penkti metai jokio sinusito, tik slogelės. Visas gydytojų pranašystes ir pagraudenimus - sinusitas visam gyvenimui, vargšas vaikas, turės kiekvieno lietaus lašo saugotis, negalės gamtoj maudytis, o gal net apskritai taps invalidas - galiu pasiūlyt jiems susikišt vienon geron vieton. Dauguma (nesakau, kad visi!) neprivačių gydytojų, ypač turiu galvoj vyresnius, išmano tik tarybinius vadovėlius, o bet kas kitkas jiems tamsus miškas arba nesąmonė. Dar kartą noriu pabrėžt, kad nei vienas medikas man net GALIMYBĖS tokios nepasakė gydytis natūraliom priemonėm, o tik skyrė vis daugiau vis stipresnių antibiotikų.
SMILE FROM THE HEART /Sifu Wong Kiew Kit/