Na, aš su šviežiausiais įspūdžiais po CO

Prieš dvi savaites, vasario 14 d. pasaulį išvydo mūsų tiek laukta Mergytė

Su gine buvom sutarusios, kad prasidėjus gimdymo veiklai, ir pastebėjus, kad vėl sunkiai darosi kaklelis(du gimdymai dėl nesidarančio kaklelio paliko siaubingus prisiminimus), darysim operaciją.Taip ir atsitiko, kaklelis vėl neskubėjo darytis, o aš nebeskubėjau kentėti.Pati operacija praėjo sklandžiai, randas mažytis, jau dabar beveik nebesimato.Jau po operacijos, praėjus kelioms valandoms, norėjau sėstis, tik dar neleido.Bet tą patį vakarą jau ramsčiausi, daviausi po lovą, leliuką turėjom visą laiką su mumis.Kitą rytą jau vaikščiojau, padariau kai ką tuolete...

Žodžiu, šysyk apturėjau Vaiko Gimimo šventę, kur neišlieta nei viena ašarėlė, o tik plačiai šypsojausi

Jau dabar vairuoju, tampau vaiką automob.kėdutėje - žodžiu, spraigau ir vargo nematau.Tai ar sakykite, nusikaltimas, 21amžiuje pasirinkti Gimdymo šventę, o ne kaukimą ir sienom lipimą per natūralias kančias.Žinoma, kiekvienai savo...Duok Dieve, kurios lengvai ir greitai pagimdo - bet tai laimingas bilietas Gamtoje.Aš jo neištraukiau...Du kartus gimdžiusi kančioje, tikrai manau, turėjau teisę sutikti ilgai lauktą dukrą su džiaugsmo ašara akyse