Esu perfekcionistė. Arba viskas, arba nieko. Iš tikruju tai trukdo. Nesakau, kad ambicijos yra blogai, bet kai jau viskas taip perdeta, tai gyvenimas neteikia malonumo. Nes visą laiką galvoju tik apie tai kaip ir ką aš turiu padaryti arba galvoju apie tai ką jau padariau ir kremtuosi dėl to, kad galejau padaryti geriau.
Baiminuosi dėl to, kad jeigu nebusiu visur geriausia tai su manimi niekoas nebendraus. Bijau, kad jeigu nebusiu gražiausia, protingiausia, pati pačiausia, tai maniškis su manimi nebenorės buti. Nepasitikiu savimi. Rašau darbą universitete ir niekada nebunu jo patenkinta, nes galvoju, kad galėčiau padariti geriau. Jeigu gaunu 8, o ne 10 tai man prasideda depresija. Ir galvoju, kad aš nevykelė. Žinau, kad aš tokia nevienintelė.
Kaip Jūs kovojate su perfekcionizmu? Kaip išmokti mykėti save tokią kokia esu? Kaip įtikinti save, kad mane mylės net jeigu ir nebusiu pati pačiausia?
Esu panaši. Tik skirtumas tas, kad mano nesekmės neperauga į depresiją ir pesimizmą.
Būti perfekcioniste - optimiste - puiku.
Būti perfekcioniste - optimiste - puiku.
Reikia nusileisti ant žemės ir pamėginti gyventi tą minutę, kurią vienintelę gali kaip nors pakeisti. (Lengvabūdiškumas būtų jau priešingas kraštutinumas, bet, kaip suprantu, Tau jis negresia.) Tai, ką rašai, man irgi labai nesvetima, bet jei jau pagaunu save graužiantis, jog kažką galėjau geriau ir pan., suprantu, kad elgiuos kaip maža išlepinta mergaitė - na kas gi aš tokia, kad turėčiau būti "-iausia"? Sėkmė yra dovana, kuri perdažnai gaunama (net ir kaip atrodytų nusipelnytas atlygis) žmogų tiesiog išlepina, o kartu deja ir įkalina savose neva svarbiausiose pasaulyje pareigose. Pradedi nebevertinti, kiek galbūt daug tokia sėkmė atsieina kitam žmogui. Tai puikybė, dangstoma tokiomis mintimis, neva principai - visada labai gerai. Principai gerai, jei jie neliepia būti visa galva aukščiau už kitus.
QUOTE(Teresa @ 2007 04 23, 10:38)
Esu perfekcionistė. Arba viskas, arba nieko. Iš tikruju tai trukdo.
Kaip Jūs kovojate su perfekcionizmu? Kaip išmokti mykėti save tokią kokia esu? Kaip įtikinti save, kad mane mylės net jeigu ir nebusiu pati pačiausia?
Kaip Jūs kovojate su perfekcionizmu? Kaip išmokti mykėti save tokią kokia esu? Kaip įtikinti save, kad mane mylės net jeigu ir nebusiu pati pačiausia?
Seniau, kai buvau jaunesnė, man irgi taip pat buvo - arba viskas, arba nieko. Bet tokie kraštutinumai prie gero nepriveda nė vienoj srity. Ir gyvent sunku su tokia nuostata. Reiktų ieškoti aukso viduriuko.
Kažkaip man rodos, kad tu dar labai jauna esi. O kitas žmogus tikrai tave mylės su visais tavo privalumais ir trūkumais. Tie mylimo žmogaus trūkumai kitam gali visai neatrodyti trūkumais.
Tieisog išmokt džiaugtis tuo, ką turi ir vertink tai, o ne galvok kaip pasiekti nerealios idealybės.
Ačiu mergaitės už Jūsų nuomones.
Reikia bandyti nusileisti ant žemės. Juk kiekvienas žmogus klysta ir negalima visko atlikti tobulai.
Manau reikia ieškoti prižasties vaikystėje, kaip dabar atsimenu man mama visada sakydavo, kad viską turiu daryti gerai, nepreikaštingai tada visi mane mylės.
Na niekada ne vėlu keistis.
Reikia bandyti nusileisti ant žemės. Juk kiekvienas žmogus klysta ir negalima visko atlikti tobulai.
Manau reikia ieškoti prižasties vaikystėje, kaip dabar atsimenu man mama visada sakydavo, kad viską turiu daryti gerai, nepreikaštingai tada visi mane mylės.
Na niekada ne vėlu keistis.
Niekaip nekovoju.
dažnai ir nusileidžiu sau, nesąmoningai, bet šiaip daug problemų, oi daug
Bet tu rašai truputėlį ne apie perfekcionizmą
Jis nebūtinai susijęs su "aš noriu būti geriausia". Tu jei nebūni geriausia, pradedi liūdėti, o aš tiesiog to siekiu, o emocijų visokių būna, bet tikrai ne depresuoju, o žinau, kad jei dirbsiu, - bus, patinginiausiu- būsiu šūdmalė.
Man rodos, perfekcionizmas- "aš privalau tai padaryti idealiai, aš turiu pasirodyti idealiai, aš negaliu bet kaip padaryti darbo, aš negaliu belekaip parašyt referato"
va kur perfekcionizmas, o ne svajoti apie geriausias vietas.
Perfekcionistas paprasčiausiai NEGALI padaryti kažko bet kaip,
o ne TIK siekti aukštumų.
man sunkiausia tik šeimoj, nes iš vyro daug reikalauju, o jis iš manęs nieko nereikalauja.
bet getrai, kad tai suprantu, todėl, kaip minėjau po truputį nesąmoningai nusileidžiu.
Siekti tobulumo nėra blogai, aišku nelipant per kitų galvas.
Papildyta:
Pagal šitą straipsnį aš klystu:
http://www.delfi.lt/....php?id=9375039
Perfekcionizmas neturi nieko bendra su pastanga kažką padaryti tobulai, - sako Lafferty. Tai iliuzija, noras gerai atrodyti. Kadangi perfekcionistų savęs vertinimas priklauso nuo gerai atlikto darbo, jie dažnai užstringa ties nereikšmingiausiomis detalėmis ir ties projektais praleidžia daugiau laiko, nei tai būtina. Galiausiai kenčia produktyvumas.
nes man atrodo, kad čia jau kita savybė.
maslow:
Perfekcionizmas gali būti pavojingas. Noras viską atlikti tobulai susijęs su neišvengiamu stresu, kuris gali sąlygoti psichinius ir fizinius negalavimus galvos skausmus, depresiją, chroninį nuovargį bei nerimą, padidėjusį kraujo spaudimą. Tobulumo siekimas gali labai trikdyti santykius su aplinkiniais žmonėmis ir artimaisiais. Perfekcionistas artimiesiems gali kelti tokius pat aukštus reikalavimus kaip ir sau, o tai veda į tarpusavio konfliktus bei nesupratimą. Perfekcionistų savivertė dažnai priklauso nuo pasiekimų darbo ar mokslų sferoje. Tai yra žmogaus savęs vertinimas nėra stabilus, bet kintantis priklausomai nuo išorinių dalykų pasiekimų arba kitų žmonių nuomonės.
Va su situo straipsniu sutinku
Perskaičiau dar kelis straipsnius ir nusprendžiau, akd aš tikrai ne perfekcionistė
perfect- puiku, nuostabu, tobula, anglų kalba
automatiškai tai galėtų būti tobulumo siekimas,
tačiau straipsniuose kalbama apie nelabai gražius variantus,\
tai tiek to, tebūnie aš -
perfekto siekėja tik tiek
Nors maslow aš labiau patikėčiau nei kokiu delfio žurnaliūga
dažnai ir nusileidžiu sau, nesąmoningai, bet šiaip daug problemų, oi daug
Bet tu rašai truputėlį ne apie perfekcionizmą
Jis nebūtinai susijęs su "aš noriu būti geriausia". Tu jei nebūni geriausia, pradedi liūdėti, o aš tiesiog to siekiu, o emocijų visokių būna, bet tikrai ne depresuoju, o žinau, kad jei dirbsiu, - bus, patinginiausiu- būsiu šūdmalė.Man rodos, perfekcionizmas- "aš privalau tai padaryti idealiai, aš turiu pasirodyti idealiai, aš negaliu bet kaip padaryti darbo, aš negaliu belekaip parašyt referato"
va kur perfekcionizmas, o ne svajoti apie geriausias vietas.
Perfekcionistas paprasčiausiai NEGALI padaryti kažko bet kaip,
o ne TIK siekti aukštumų.
man sunkiausia tik šeimoj, nes iš vyro daug reikalauju, o jis iš manęs nieko nereikalauja.
bet getrai, kad tai suprantu, todėl, kaip minėjau po truputį nesąmoningai nusileidžiu.
Siekti tobulumo nėra blogai, aišku nelipant per kitų galvas.
Papildyta:
Pagal šitą straipsnį aš klystu:
http://www.delfi.lt/....php?id=9375039
Perfekcionizmas neturi nieko bendra su pastanga kažką padaryti tobulai, - sako Lafferty. Tai iliuzija, noras gerai atrodyti. Kadangi perfekcionistų savęs vertinimas priklauso nuo gerai atlikto darbo, jie dažnai užstringa ties nereikšmingiausiomis detalėmis ir ties projektais praleidžia daugiau laiko, nei tai būtina. Galiausiai kenčia produktyvumas.
nes man atrodo, kad čia jau kita savybė.
maslow:
Perfekcionizmas gali būti pavojingas. Noras viską atlikti tobulai susijęs su neišvengiamu stresu, kuris gali sąlygoti psichinius ir fizinius negalavimus galvos skausmus, depresiją, chroninį nuovargį bei nerimą, padidėjusį kraujo spaudimą. Tobulumo siekimas gali labai trikdyti santykius su aplinkiniais žmonėmis ir artimaisiais. Perfekcionistas artimiesiems gali kelti tokius pat aukštus reikalavimus kaip ir sau, o tai veda į tarpusavio konfliktus bei nesupratimą. Perfekcionistų savivertė dažnai priklauso nuo pasiekimų darbo ar mokslų sferoje. Tai yra žmogaus savęs vertinimas nėra stabilus, bet kintantis priklausomai nuo išorinių dalykų pasiekimų arba kitų žmonių nuomonės.
Va su situo straipsniu sutinku
Perskaičiau dar kelis straipsnius ir nusprendžiau, akd aš tikrai ne perfekcionistė
perfect- puiku, nuostabu, tobula, anglų kalba
automatiškai tai galėtų būti tobulumo siekimas,
tačiau straipsniuose kalbama apie nelabai gražius variantus,\
tai tiek to, tebūnie aš -
perfekto siekėja
tik tiekNors maslow aš labiau patikėčiau nei kokiu delfio žurnaliūga
QUOTE(Abonentienė @ 2007 05 08, 20:08)
Perfekcionistas paprasčiausiai NEGALI padaryti kažko bet kaip,
o ne TIK siekti aukštumų.
o ne TIK siekti aukštumų.
Siekti aukštumų 
, bet kai nieko neleidi sau daryt bet kaip, tai 
Va kaip su tuo kovot, tai aš jau praradau viltį rast vaistų
QUOTE(Sophi @ 2007 05 08, 20:19)
Siekti aukštumų , bet kai nieko neleidi sau daryt bet kaip, tai Va kaip su tuo kovot, tai aš jau praradau viltį rast vaistų Vienintelis minusas dėl ko liūdėti, kalbant apie šį reiškinį (kalbu savo pavyzdziu), tai kad sugaištama labai daug laiko nereikšmingiems dalykams. Pvz aš žinau, kad kiekviena mano filosofijos analizę užskaityts tikrai, nes kiekvienam ablavukui uzskaito ir paraso uz analizę po balą, bet kur tau, aš tas į analizes rašau gal jau kokį mėnesį
Ir nieko negaliu su savim padaryt.Ir tokių pvz daug.
tai labai kliudo. Laiko atžvilgiu. Visa kita man nemaišo, kaip tik malonu, kai kažkas tave įvertina.
Įsivaizduoju, kad be galo sunku yra gyventi nuolatos bandant įrodyti sau, kad esi reikšminga ir reikalinga. Žymus psichoterapeutas V. Franklis yra rašęs, kad kiekvienas žmogus yra unikalus ir nepakartojamas. Tai yra tam tikra duotybė mums visiems. Manau, kad dėl šitokio savo unikalumo ir nepakartojamumo kiekvienas žmogus yra ir neabejotinai vertingas. Kita vertus, savo vertės pajautimas nėra vienkartinis veiksmas, o greičiau tam tikras kelias, kurį reikia nueiti. Žymiai lengviau tai padaryti, kai šalia Tavęs yra patikimas žmogus.
Man atrodo, kad ta citata tau turetu padeti
Man atrodo, kad ta citata tau turetu padeti
O nepastebėjot, kad yra dar ir tokia rūšis kaip perfekcionistai - tinginiai? Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tokie žmonės pasmerkti amžinai kančiai :) Kita vertus, aš laikau tokius žmones genijais, nes jie mažiausiomis laiko ir pastangų sąnaudomis pasiekia labai aukštų rezultatų.
Dar ką pastebėjau, kad perfekcionistais paprastai būna šiek tiek platesnių galimybių žmonės, suvokiantys, kad gali daug, bet vaikystėje buvę kaip nors įžeisti.
Patariu savo perfekcionizmą nukreipti tik į tuos dalykus, kurie teikia dvasinį pasitenkinimą. Visais kitais atvejais, nemanau, kad verta. Kai pradėsi taip valdytis, pati pastebėsi, kad kitiems dalykams tiek savo pastangų atiduoti yra beprasmiška.
Pagarbiai.
Dar ką pastebėjau, kad perfekcionistais paprastai būna šiek tiek platesnių galimybių žmonės, suvokiantys, kad gali daug, bet vaikystėje buvę kaip nors įžeisti.
Patariu savo perfekcionizmą nukreipti tik į tuos dalykus, kurie teikia dvasinį pasitenkinimą. Visais kitais atvejais, nemanau, kad verta. Kai pradėsi taip valdytis, pati pastebėsi, kad kitiems dalykams tiek savo pastangų atiduoti yra beprasmiška.
Pagarbiai.
Ot, irgi turiu šią bėdą - turiu visur būti, visur dalyvauti,viską žinoti, kontroliuoti, sekti situaciją ..Įsivaizduokit, esu įmonėje einanti gan aukštas pareigas..dirbu už kelis žmones, nes atrodo, kakd niekas geriau už mane to nepadarys - tas nesupranta, tas ne taip galvoja..Univere esu grupės seniūnė, plius studijuoju jau II aukštąjį, užsikėliau sau aukštą kartelę - noriu tik pačių geriausių pažymių..Štai buvo toks dalykas sunkus per sesiją..Mokiaus daug..Per egzaminą buvo porą testų..Atsakiau..Buvo keli klausimai, kurių ats. nežinojau..Pasiskaičiavau, kad gausiu 7..Paėmiau ir viską nubraukiau - kad neišlaikyčiau ir per perlaikymą gaučiau 10, kai tuo tarpu kolegos 5 gavę džiaugėsi..Jei iki egzo nespėju visko pasimokyt, išgyvenu didžiulę dilemą - kyla noras nenueit, nes galiu ateit viską idealiai išmokus, tik laiko daugiau reikia..Kitas pvz, labai mėgstu sukneles..Turiu jų gražių..kaip tik karšta, galima jau išeit į darbą..Batų irgi, bet kažkas man nedera, ne visai gerai atrodo..Ir tada atgal į spintą, kol turėsiu laiko viską suderint, kol atrodys taip kaip noriu..Organizavau firmos šventę - nuo...iki..Pavyko puikiai, bet ėmė siutas, kad ne viskas minučių tikslumu.. jei tenka kur keliaut, viską išsiaiškinu - istoriją, maršrutus, apsidraudžiu...Žodžiu, išeikvoju daug sveikatos ir energijos, kad įrodyčiau, kad esu ".....iausia"..Ir jaučiu, kad pačią tai vargina, bet kitaip nemoku..O gyvenime nebelieka jokio džiaugsmo, nebemoku atsipalaiduot kitų draugijoj, tik namie..nors kita vertus suprantu, kad jei nori ko pasiekt privalai būt pranašesnis už kitus..Kas čia - manija kokia??
..Įsivaizduokit, esu įmonėje einanti gan aukštas pareigas..dirbu už kelis žmones, nes atrodo, kakd niekas geriau už mane to nepadarys - tas nesupranta, tas ne taip galvoja..Univere esu grupės seniūnė, plius studijuoju jau II aukštąjį, užsikėliau sau aukštą kartelę - noriu tik pačių geriausių pažymių..Štai buvo toks dalykas sunkus per sesiją..Mokiaus daug..Per egzaminą buvo porą testų..Atsakiau..Buvo keli klausimai, kurių ats. nežinojau..Pasiskaičiavau, kad gausiu 7..Paėmiau ir viską nubraukiau - kad neišlaikyčiau ir per perlaikymą gaučiau 10, kai tuo tarpu kolegos 5 gavę džiaugėsi..Jei iki egzo nespėju visko pasimokyt, išgyvenu didžiulę dilemą - kyla noras nenueit, nes galiu ateit viską idealiai išmokus, tik laiko daugiau reikia..Kitas pvz, labai mėgstu sukneles..Turiu jų gražių..kaip tik karšta, galima jau išeit į darbą..Batų irgi, bet kažkas man nedera, ne visai gerai atrodo..Ir tada atgal į spintą, kol turėsiu laiko viską suderint, kol atrodys taip kaip noriu..Organizavau firmos šventę - nuo...iki..Pavyko puikiai, bet ėmė siutas, kad ne viskas minučių tikslumu.. jei tenka kur keliaut, viską išsiaiškinu - istoriją, maršrutus, apsidraudžiu...Žodžiu, išeikvoju daug sveikatos ir energijos, kad įrodyčiau, kad esu ".....iausia"..Ir jaučiu, kad pačią tai vargina, bet kitaip nemoku..O gyvenime nebelieka jokio džiaugsmo, nebemoku atsipalaiduot kitų draugijoj, tik namie..nors kita vertus suprantu, kad jei nori ko pasiekt privalai būt pranašesnis už kitus..Kas čia - manija kokia??
