Pas mus irgi panašiai buvo, tik ji paklausė, kas čia. O penktadienį man kokią šunybę iškrėtė.... beviltiškai debiliška juokinga situacija. Ir pykt ant vaiko negali.
Išnešiau mažių į balkoną, kad Ugnės ( 2m.) neperpūstų užsidariau duris. Supuoju vežimą ir girdžiu garsą, kuris reiškia, kad balkono durys užrakinamos. Prašau, kad pakeltų rankeną į viršų, ji pažiūri į mane, patraukia petukais, atseit -nesuprantu, nemoku. Nubėga, parbėga, nusijuokia ir vėl toliau žaist. Stoviu aš balkone tik šalį ant pečių užsimetus, galvoju ką daryt. Telefono neturiu, raktų neturiu. Džiaugiuos, kad lauke +2, o ne -2. Reik prašyt praeivių pagalbos. Gėda. Laukiu kol kas eis pro šalį. Vaikinukas neatsisakė padėt. Skambina vyrui. Toli nuo namų, važiuot dvi val. Firma, kuri atrakina duris, padėt neapsiėmė (sako jos paslaugos 100 Lt), siūlo daužt langą. Mėginu daužt langą su vazonu. Nė velnio, vazonas dužo, langas nė iš vietos. Čia vaikinukas sugalvoja skambint gaisrininkams. Atvažiavo su sirenom, užlipo kopėčiom iki balkono (2 aukštas, grotuotas), padavė kirvuką, pravedė instruktažą, išsidaužiau langą. Pagaliau šilta. O Ugnužė vaikšto sau laiminga. Nesupranta, kokia čia buvo situacija. Po pietų atsibudo:- Mama langą daužė, tėtis sutaisys.
Pookeli , skaitau tavo istorija ir matau , kad viena grazia diena ir man taip gali asitikti, nes maniskis irgi megejas tai padayti kai einu kokiu skalbiniu padziauti, tai viena ranka dziaunu , koja i duris atremus, kad nesautu kokia geneali mintis manes uzrakinti, o man liudniau butu neiseitu praeiviu prisikviest