Brangūs garsių dizainerių rūbai

didziuosiuose pasaulio miestuose masinu eismas centruose ribojamas, o susisiekimas viesuoju(ypac metro) transportu labai patogus, nera cia ko lyginti su lietuva

Nu čia jau jumoras, dovanoja skudurų už tokią sumą, o mašiniuko įtaisyt nebegali Nežinau, bet mano smegenims čia kažkas nesiriša....
Jei gali sau leist tokius pinigus rūbams, bet negali įsigyt elementarios 21amžiaus susisiekimo priemonės, tai komedija gryna gaunas.

Mašina - tikrai nebe prabangos prekė, o būtinybė, patogybė, galimybės padaryt daugiau ir greičiau (kalbu apie asmeninius bei darbo reikalus).... O rūbus pirkt kosminėm kainom - manau jau prabanga... Be škurlio apseit gali, bet kaip šiais laikais gyvent be mašinos???
Nežinau, nežinau.... turi gyvent labai sėslų gyvenimą, be vaikų, tik vienu du ir tempas: darbas-namai, savaitgaliai kartu su antra puse....
Arba ta mergelė tik girdavosi brangiai rūbais, o juos gaudavo kokiam kuistuke (pažystu asmeniškai tokių damų ), arba kokia draugė, giminaitė iš užsienio atsiųsdavo savo nesunešiotus, arba tarp jei ir pirkdavo jai viską draugas - tai tarp jų nebūdavo jokio pasitikėjimo - nes mašina duoda kažkiek nepriklausomybės nuo vyro, su kuriuo gyveni.... Nes tada atsiveria daugiau galimybių palakiot ten, kur tu nori, kada nori ir kaip nori....
Taip kad, situacija labai diskutuotina manyčiau

noriu ir as prisijungt prie diskusijos
as turiu ne mazai vardiniu rubu (tikslaiu stengiuos pirkt tik geros kokybes, bet buna ir pigesni nusiperku) bet mano nuomone geriau vienas geros kokybes brangus rubas ar batai ar rankine, negu kruva nekokybisku, bet cia tik mano nuomone
o del tu blizganciu ruseliu, jos mane irgi nervina, bet jau geriau tokios, negu nusiserusio amerikone, isvirtusiais lasiniais ir riebaluota galva

Na, kartais tiesiog negali naudotis masina tiek, kiek nori. Gyvenu dideliame mieste, centre, ir tikrai matau, kad cia automobili pastatyti labai sudetinga. Turi kieme viena laisva vieta, tai kaip tada? arba i universiteta pvz, parkingo visiem tikrai neuzteks. turiu daug draugiu, kurios nesioja miu miu, LV rankines, o naudojasi tramvajum ar metro.

o siaip laikausi tokios nuomones, kad ar vardinis rubas, ar ne, bet jei zmogus ilga laika jo labai nori ir jam tinka, jau geriau ji pirkti ir moketi daugiau, negu tureti daug, bet tokiu "pusiau patinka" daiktu...nors, aisku, reikia moketi ieskoti ir atsirinkti, nes ir eilinese parduotuvese galima rasti neprastu rubu.

Visiskai sutinku.Kuo didesniame mieste gyveni,tuo mazesnis automobilio poreikis,problemos del parkingo ir prieziuros nusveria santykini patoguma.O jei dar pakanka pinigu taksi ar blogiausiu atveju mikriukui,tai dar ir kamsciu isvengi.net Vilniuje,jei darbas nevercia per diena aplekt puse miesto,tas galioja.O del dizaineriu gaminiu,tai man ypac pasiteisina batai ir dzinsai. Batai-del patogumo,o dzinsai tiesiog graziau pasiuti ir geriau devisi.

nu matai kaip skirtingai zmones galvoja
as pavyzdziui negaleciau tureti vienos rankines kad ir laaaabai kokybiskos, vardines ir pan. man ju reikia daug ir visokiu - tiek spalvos, tiek modeliu. taip pat ir su drabuziais, kad ir koks brangus butu, po keliu sezonu as jo nebenoreciau, nors ir kokybiskai butu issilaikes, paprasciausiai man butu moraliskai atsibodes.
aisku yra trecias variantas, kai turi labai daug pinigu ir perki garsiu dizaineriu drabuzius kas sezona, bet kas per daug, tas nesveika

Yra ir ketvirtas budas - as ji taikau - daug nebrangiu rubeliu, kuriuos negaila mesti po sezono ir keletas brangiu, kuriuos net is norisi nesiot metu metus (palaikant spintoje pailsejimui)... turiu Juozo kostiumeli - siemet nei karto nevilkejau, bet jokiu budu nei mesiu, nei parduosiu - ateis vel jo valandos. Jei ne kitamet, tai po kokiu 5 metu... Arba batus turiu mylimukus (jie beje net ne dizaineriu) - taip tinka mano laputei, kad nesiociau visa gyvenima, bet vargseliai jau greit praras bet kokia isvaizda...
Tiesa, rankiniu tai man irgi reikia daug - saves su viena - brangia ar pigia - neisivaizduoju. bet cia daugiau iprocio ir gyvenimo budo reikalas.

Hm..yra įdomių prieštaravimų tai dizaineriški rūbai mat kokybiški ir ilgiau nešiojami, bet tuo pačiu per sezoną atsibosta ir norisi naujų O jei jau savo nuomonę išdėstyt aš manyčiau taip
1. Kokybė- dizaineriškų serijų yra kelios, vienos serijinės- eilinės, kitos prabangesnė, aukštesnės kokybės, o kartais net ir sunumeruota rūbų serija ir galų gale- vienetiniai drabužiai. T.y. tas pats Armani ar DG prieinami daugmaž visiems, tik vieniem šilko/kašmyro, o kitiem medvilnės sportiniai marškinėliai ar megztukai. T.y. ženklas vienas, o serijos ir kokybė skiriasi.
2. Kaina- Jei kalbėti čia, Lietuvoje, kainos yra pernelyg užlankstytos, kaip viena dalyvė minėjo, o patys brendiniai skudurėliai dėl tos pat priežasties būna labai stipriai sureikšminami. Užsienyje gi, per išpardavimus, net vidutinis sluoksnis gali liuosiai įsigyt ne vieną dizainerio serijos drapaną.
3. Emocija- pas mus išvaizda, mašina, drabužiai vis dar stipriai sureikšminami kaip statuso simbolis. Kaip ir toje pat Rusijoje. Nors ir neakivaizdžiai, dažna vis dar demonstruoja "aš tai galiu". Kitos, nors išverstomis etiketėmis nevaikšto, bet jaučiasi labiau pasitikinčios savimi ir gal net aukščiau visų kitų Netaikau niekam asmeniškai, bet turiu nemažą tokių pažįstamų ratą, tad čia toks pastebėjimas
4. Pasirinkimas- ar tikrai to reikia. 2 mano pažįstamos, labai pasiturinčios draugės, labai skirtingais prioritetais. Viena mėgsta vardinius drabužius, briliantus, kailius, prabangią kosmetiką, naują BMW ir kt atributus, priskiriamus prabangiam gyvenimui. Kitai- to visai nereikia, renkasi kokybiškus drabužius iš serijinių parduotuvių ir išparduotuvių, kaip kažkas išsireiškė "Akropolinius" ir visai dėl to nekompleksuoja. Užtat paderina kokybiškus prabangesnius batus ir rankinę. Beje, ir mašinos neturi, ne todėl, kad niekas nenupirko, o todėl, kad nepatinka jai vairuot, nenori. Geriau jau pėstute ir visuomeninio transporto nesigėdija. Ir tai nereiškia pinigų stygiaus.
Ir tikrai negalima lygint merginos 2 mėnesius mintančios makaronais, bet nešinos Prada rankine su mergina, kuri šaligatvius mina gal ir nutrintais džinsiokais ir David Jones krepšiu, užtat kartą per pusmetį išlekia į kokias egzotines ekspedicijas

Pažiūrėjau prirašiau krūvą visko. Matyt nelabai rišliai kaip visada, bet tikiuos supratot ką norėjau parašyt.

labai noriu sutikti su Jūsų išsakyta nuomone, nes labai puikiai suminėjote keliuose punktuose tai, ko aš nesugebu aiškiai išdėstyti

Super Aiskiai ir risliai
Pritariu viskam

Pritariu tavo nuomonei Buvau uzejusi i sia parduotuve,praktiskai visi rubai grazus,gaila,kad kainos tikrai labai dideles. Ketinu isigyti ilgaaulius batus.Ieskojau internetiniu psl,is kuriu butu galima parsisiusti,bet deja,pasirinkimas tikrai labai mazas.

Sutinku

Aš asmeniškai turiu keletą dizainerių rūbelių, batų (viena draugė dovanojo), keletą rankinių, paltą (pirkau pati), bet ne todėl, kad labai norėčiau būtent kažkokio dizainerio/firmos daikto, o todėl, kad labai patiko, tiko, o ir kokybė puiki (aišku, prieš pirkdama apie kokybę dar galėjau tik įsivaizduoti). Man nėra jokio komplekso nusipirkti labai patikusį daiktą "akropoliuose" ar kuistuke. Rūbai, batai greitai pabosta, tad negaila nebrangų atiduoti ar išmesti. Beje, turiu vieną kitą rūbelį, kuris dar mamos jaunystės laikų ir tebeatrodo kuo puikiausiai. Dažnai būna klausimų, kur tas ar kitas daktas pirktas, kad gražiai atrodau. Būna, kad tas, kas mėgsta vardinius rūbus, labai nustemba, kai sužino, kad daiktas pirktas kokioj visai "prastoj" parduotuvėj ar koks papuošalas pačios pasigamintas.
Dizainerių daiktus įvertinus pagal turimus galiu tikrai pagirti už kokybę ir paprastai idealų tikimą pagal dydį. Kartais atrodo - nieko labai ypatingo, bet apsivelki - guli kaip nulietas. Dar įvairios detalės - siūlės, kišenės, užtrauktukai būna labai tvarkingai, kokybiškai padaryta, ne taip kaip masinės gamybos rūbų.
Džinsai labai patogūs
Bet esu turėjus ir nusivylimą - vardinės odinės rankinės rankenos tuoj pat negražiai nusidėvėjo

O dėl automobilio - aš jo neturiu Labai jau esu tuo klausimu nešiuolaikiška. Gyvenu Vilniaus centre ir visur vaikštau pėsčiomis. Jeigu reikia kur nors važiuoti (į gamtą, atostogų ir pan.) tada visuomet padeda kas nors iš draugų, brolis, jei skubus reikalas - taksi. Neturiu komplekso ir mikriuku pavažiuot. Automobilį nusipirkt galiu ir teises turiu, bet... Centre parkuot be galo sunku, mūsų kiemas nuolat užkištas, iki darbo nueiti man 7min., viskas šalia, brolis tam pačiam name gyvena, tėvai už poros gatvių... Dar auto eksploatacija, priežiūra ir t.t. Nėra būtino reikalo man Ir dar - ekologiškiau (nors daug kas šaiposi iš šito )