6d. mano kitas "AS"

Sveikos, aš skaitau jūsų temą dažnai, pati prisijungti gal todėl, kad mano optimizmas nėra stiprioji grandis, o jeigu būnu optimistiška, tai dažnai apsimestinai... o čia SM tokia erdvė kur apsimetinėti tiesiog neverta, nėra tikslo....
užkliuvo mintys už šio posto su mintimis, jos labai gražios, visada svajonės buvo kaip paukščiai mano mintyse, svajonės kaip žuvėdros, ne žvirblis, erelis, varna, bet žuvėdros, baltos gražios gyvos,greitos, skraido palei vandenį...ech....
nežinau dažnai jau nebetikiu svajonėm, jų išsipildymu....kodėl? todėl kiek jų turėjau kiek turėjau....kažin ar išsipildė? gal pora, bet ne pačios karščiausios, to ko noriu visa širdim , visa siela, kažkodėl nesipildo metų metais...gerai, sakysit, palauk, laikas parodys, ateity bus kitaip, tau tik 19 ir dar 20 už pusmečio...nedaug, dar spėsi...bet aš noriu dabar, artimu laiku...nes kartais jos veda į neviltį depresija, vienatvės jausmą....savęs vertinimas krinta, todėl , kad jos neišsipildo, racionaliai save vertinu tikrai puikiai..., bet kai užplūsta jausmai..viskas pasikeičia...
dėl to tokiom gražiom mintim jau pradedu abejoti, ar tik nėra jos sumąstytos protingų žmonių,kad padėtų tokiems, nusivylusiems....
ačiū , kad paskaitėt mano keverzones, kurios buvo from heart to heart ( i suppose) ( iš širdies į širdį, aš viliuosi)
ką daryt , kad svajonės virstų realybe? vis dar tikėtis ir laukti? bet aš noriu gyventi jau dabar....

ką daryt , kad svajonės virstų realybe? vis dar tikėtis ir laukti? bet aš noriu gyventi jau dabar....
[/quote]

Ziurint kokios tos svajones Siaip tai ka nors DARYTI del ju irgi nepakenktu

mmm..... neguliu ant lovos ir nosies nekrapštau, stengiuos kaip beymanydama, bet tiesiog...lyg likimas pats siunčia tokius pokštus,, kliūtis...ir tai priklauso ne tik nuo mano valios ir pastangų, kaikuriems dalykams įvykti esu bejėgė

Indijaa, o kokios tos svajones?
Nes del daug kuriu svajoniu galima kazka labai apciuopiamo nuveikti.


O siaip va kazkaip netiketai prisiminiau, kad kazkada, kai mano padetis atrode gan neperspektyviai (nesinori sakyti beviltiskai, bet zodis tiktu), viena mergina lengvu tonu pasake - svarbiausia deramai nugyventi sia diena, o ateitis savimi pasirupins pati. Neitiketina, kokia ji buvo teisi ir kiek kartu as pasinaudojau jos lengvai, kurenant lauziuka istartais zodziais. Ir ne tik pasinaudojau, bet ir turiu tai, kas man tada kele tiek nerimo T.y. tai, ko turejimo neimanomumas kele nerima. Daugiau niekada nebesivadovauju esama situacija. Spaudziu is jos viska, ka ji turi gero, bet ateities per dabarties prizme neapziurineju. Ateiti "matau" tiesiog.

Oi, nemoku as graziai nupasakot. Bet skiriu toms, kas dabar kazkur zemai arba jauciasi ten esancios

Oi kaip tu cia tinkamai parasei!!! As irgi kuriu ateities vizijas nesiremdama dabartim, bet stengiusi prasmingai nugyvent kiekviena diena. Visai neseniai pradejau tai daryti. Ir man kuo toliau tuo geriau sekasi

Kam tu taip sau darai?

Pradziai mintis pasikeisk. Gali uzsirasinet tokias va mintis, o paskui, pvz kas vakara, perrasyt ta pacia minti kitais zodziais. Pvz "siandien tikrai visko nepadarysiu" pakeisk i "siandien padarysiu didziaja dali siu darbu". Cia tik sabloninis pvz, bet esme tai cia visai gera

Jei tau būtų ne 19m.,o bent 25,tai nebūtų ko stebėtis Ir stebiuosi ne minčių sklandumu,o mąstymo branda Ir piešinukai gražūs

Na, ir man patinka mano piešiniai Mano sielos veidrodis
Amžius, mano manymu, - ne mąstymo brandumo rodiklis Būna ir kam virš dvidešimt su vištos smegenėlėm, ir kam šešiolika, o kalba - ohohoho.

Tarp kitko, iš studentų (o studentais aš tikiu) teko išgirsti tokias mintis, jog nėra specialybių su štampais "perspektyvi" ar "neperspektyvi". Kiekviena specialybė yra perspektyvi, jei pareiškiamas noras dirbti. O darbo tai jau visuomet bus, svarbiausia - netingėti. Tai va, čia buvo kaip ir savęs nuraminimas dėl ateities, dėl studijų rinkimosi. Tik va, kas liečia psichologiją, tai patariama, jeigu neturi noro mokytis 6 metus - tai net nesivargink stoti, nes su bakalauru ne toli kur benueisi. Man rodos, jog šiuo klausimu dar teks pasikonsultuoti su mamaite.

Beje, linksmas mano šiandienos nuotykis :
Kadangi turiu bjaurų įprotį drąskyti pirštus, tai šiandien apsiklijavau juos pleistru, kad akių nebadytų, negundytų, o ir žaizdos užgytų. Ateinu į klasę, o jau tenai mane pasitinka pakraupę žvilgsniai su klausimu "Kas pirštams?" . Aš atsakiau "Susipjausčiau" . "Visus?" . "Aha, visus" - atsakiau.

O šiaip šiandien gera diena buvo, apart to, jog rašėm istoriją, o aš, dažniausiai, išmokstu vieną, o temą, iš kurios rašome, duoda visai kitą. Va taip ir susimaunu.
Bet tai kaip šalta šiandien. Ir dar snigo. Melskimės, kad paskutinio skambučio šventei atšiltų - gi sustirsime su tom sukniom.

ačiū man tai jau pradeda patikti...hmm...teikia vilčių , kaip pasakytų vienas pažįstamas pedagogas. svajonės kokios? sakyt nesakyt? paslaptis nepaslaptis? sakoma, kad negalima svajonių sakyt, nes jos neišsipildys, gal todėl nesipildo? perdaug pliurpiau? pasakykit kaip yra iš tiesų, gal kaip tiki tiap ir yra? tikėsi, jog kai pasakysi neišsipildys tai ir neišsipildo? o gal atvirkščiai....svajonės paprastos, nedaug teišsiskirsiu nuo jaunų merginų...gal šiektiek daugiau



darau, kaip? suvokdama realybę, kad tikrai kaikurie dalykai ne nuo manęs priklauso?
aš niekada tiap nepasakau "šiandien visko nepadarysiu" aš visada pasakau"šiandien apdarysiu daug tą tą ir aną...." o ar pavyksta ar ne kitas riekalas....visada duodu sau ta optimizmą ir tikėjimą- padarysiu ( rezultatas būna visoks)

Indijaa, perskaičiau tavo mintis ir toks jausmas, kad tau ne 20-imt, bet ...-imt Neįsižeisk, paaiškinsiu kodėl taip pasirodė Nugyveno bobutė gyvenimą ir pasakoja savo kaimynams " visą gyvenimą svajojau, kūriau planus, bet tai apie ką karščiausiai svajojau, neišsipildė..." Tai žinok, toks vaizdas man iškilo prieš akis, perskaičius devyniolikmetės mintis
Iš tiesų, Indijaa, tavo gražiausi metai, o tu jau leidi į savo sielą neviltį, kuri varo depresijos debesis, prarandi džiaugsmą kaifuoti nuo savo jaunystės!
O tu žinai..., mano didžiausios svajonės ėmė pildytis sulaukus 30-ies! Patikėk, tai TIESA. Mes tiesiog esame pavaldūs tikrovei, tam, kas įvyko ir dar įvyks. Įtraukti į sūkurį mes tampame, kuo turime tapti, pereiname tai, kas kiekvienam skirta pereiti. Ir ar mus pasirinko, ar mes pasirinkome, ne visada ir suprasi. Svajones vadinkime fantazijomis, šiuo atveju tai tinka, kai tu jaunas viskas atrodo ranka pasiekiama. Eini keliu, kuris visoks: ir lygus, ir akmenuotas, bandai nusibrėži ribas, tada vis tiek darai klaidas ir gauni likimo smūgiais per galvą, bet vis tiek fantazuoti, svajoji! Tik suvokus, kad tu tapai išmintinga, kad tave tokią padarė tavo pačios gyvenimas, tu gali sakyti, gyvenu ir svajonės pildosi!

Sveikos, pabandysiu ir as kai ka parasyti. Susidomejau sia tema, berods, nuo 2-osios dalies, bet iki siol tik semiausi info, praleisdama negatyvias zinutes Gal ir paveluotai, nes jus jau apie tai daug kalbejote, noriu pasidalinti savo mintimis.

Ka tik paziurejau Jusu aprasyta filma The Secret. Nustebau, kaip graziai ten sudeliota visa tai, ka as jau seniai kazkokia forma nujauciau, tiesiog neapsiimdavau suformuluoti ir isbaigti tu minciu.

Pats naujausias mano gyvenimo pavyzdys, kaip mintys materializuojasi: neseniai pasakiau savo draugui, kad noreciau, jog mes turetume bendru draugu, su kuriais galetume smagiai leisti laika kokiu nors idomiu budu (tarkim, tai butu ne klubai, kuriu mes abu nemegstam, o kazkas originalesnio ). Ir viskas susikloste taip, kad staiga ir netycia ATSIRADO bendras gan originalus laisvalaikio leidimo budas su kitais dviem zmonemis, is kuriu viena as pazinojau (matydavau gal karta per puse metu), o kitas - visai "naujas". Visa tai issipilde ne daugiau nei keliu savaiciu laikotarpiu, o tai suvokiau tik tada, kai draugas pasake "Matai, ATSITIKO taip, kaip tu NOREJAI"...

Kai ziuriu atgal, pavyzdziu mano gyvenime yra daug... Kad ir viskas, kas susije su mokslais: paprastai nesimokydavau iki paskutines akimirkos, nes visada turejau vidini jausma, ZINOJIMA, kad viskas bus gerai. Ir BUDAVO. Nuo 13-14 metu zinojau, kur studijuosiu ir ka dirbsiu. Del akiu su visais klasiokais padrebedavau, kad neistosiu, bet kazkur giliai ZINOJAU, kad bus taip, kaip as tam tikru momentu buvau SUGALVOJUSI. Tai tinka ir visiems atvejams, kai dalyvaudavau kokiuose nors konkursuose ir pan...

Dar vienas pavyzdys - budama kokiu 15-16 metu maciau savo ateities vizija, kai man mazdaug 25 metai: kaip as griztu po darbo namo, pasistatau masina prie namo vartu ir einu pro vartelius i kiema. Esme ta, kad tuo metu as mokiausi mokykloje, apie masina galejau svajoti tik ateityje, be to, nei tokio namo, nei tvoros, nei varteliu, nei gyvatvores NEBUVO (tik pieva, duobe ir daug statybiniu medziagu). O dabar YRA.

Galeciau testi iki begalybes... Jei pamiklinciau atminti Paskutiniu metu gyvenimas klostesi gana ramiai, dvasineje srityje jauciausi pakankamai harmoningai, depresijos nekankino , asmeniniams santykiams skyriau daug demesio. Gal todel profesinio tobulejimo srityje buvau kazkiek aptingusi, formulavau per mazai pozityviu minciu. Is tiesu jauciu poreiki judeti i prieki, taigi pirmiausia viska gerai apgalvosiu ir paleisiu pozityvias mintis i visata
Juk viskas bus taip, kaip turi buti, t.y. taip, kaip as SUGALVOSIU

Labanakt.

P.S. Buvau labai apleidusi skaityma... Dabar stengiuosi grizti prie sio mielo iprocio. Bet knygu apie pozityvu mastyma ir saves tobulinima yra tiek daug, kad visu nesusipirksi. Knygyne irgi sunkoka issirinkti. Gal jus praktikuojat toki dalyka, kaip laikinas apsikeitimas knygomis paskaityti?

Sveika
na cia ir pazerei pagyru, juo labaiu, kad senokai tas buvo. Patikek, sitoj temoj pilna tokiu, duodanciu

O siaip butinai junkis, kursim pozityvuma kartu!