gyvenimo karjera - teisingai parsiduoti?

sveikos

šiuo metu esu gyvenimo krizės laikotraoyje - todėl norėčiau išgirsti protingų moterų patarimų kaip protingai elgtis tokiose situacijose.
visada maniau, kad moters tikslas - įdomiai nugyventi gyvenimą (kad būčiau įdomi pati sau ir vyrui) tačiau po 7 metų draugystės ir vakarykščio draugo paprašymo skirtis susimąsčiau - gal aš ne taip dėlioju gyvenimo tikslus.
situacija tokia - po 7 metų draugystės mano mylimaiusią žmogų pasaulyje nuvilijo mūsų bendra pažystama ir jo vaikystės draugė, kurią jis vadindavo "sese" ji jam tiesiog pasiūlė draugauti o mes dar net nebuvo išsiskyrę. išvaizda ji ne ką geresnė už mane, protiniais gabumais ir pasiekimais irgi. spėju kad priežastis - mokėjimas suvilioti ir pasakyti tai ko reikia vyrui.
kažkada aš siūliau draugui skirtis, bet jis paprašė likti kartu ir aš daviau antrą šansą. man atrodė, ka nuo to laiko labai susigyvenome, vienas kitą iš pusės žodžio suprasdavome, kol aš neišvažiavau studijuoti į užsienį, ką is traktavo kaip išdavystę (jo tėvai irgi ir po to nusiteikė prieš mane, nes jo mama - tik graži vyro žmona)
taigi - klausimas - ar siekianti įsitvirtinti gyvenime moteris ir prasmingai (ne tik buitiniais darbais vyro namuose) siekianti gyventi moteris yra menkesnė už tą, kuri tesugeba sėkmingai parsiduoti?
aš labai pikta ant visų išdavikų kaip susitvarkyti gvenimą?????

visai neblogas tikslas
pas mus sakoma, kad jei po 5 metu zmones nesusituokia, 99 proc tikimybe, kad tai ir neatsitiks, 50 proc is ju, kad jie neuzilgo issiskirs
kitos, pas kurias vyrai iseina nebutinai geresnes, grazesnes ir kitokios esnes nei buvusios, tiesiog ,,svieziena"
ilgam isvaziavai?
jei kokiems metams, tai nieko baisaus, jei va taip bachuras iseitu i kariuomene metams, tai ka - irgi merginai galvot, kad ja paliko (juk ne su ja), tai jau ja isdave
nu juk ne linksmai gyvent vaziavai, o studijuot
ka vadini ,,sekmingai parsiduoti"? prasom apibrezima...
nuslops pyktis, susirasi geresni

Aš pasakysiu gal šališkai -ne tavo žmogus yra, jei taip pasielgė. Vienareikšmiškai aš prieš buvimą tik patogia vyrui - gyvenimas yra gyvenimas, nežinia, kas gali nutikti, reikia savimi rūpintis -studijos, geras, patinkantis darbas, draugai, pomėgiai ir visi kiti interesai. Iš to mokėjimo sakyti vyrui tik tai, kas jam patinka nemanau, kad išeitų ilgalaikiai ir stabilūs santykiai -tai tik pradinis etapas. Aš tai manyčiau, kad septyni metai ilgas laikas, bet....tai geriau negu penkiloka ar trisdešimt kai tau pasakytų -ne tokia, ne mano, turiu kitą. .....
Nenusimink

aš buvau išvažiavusi 8 mėnesiams, grįžau vasarą, rugpjūtį ir nuo to laiko apsigyvenom kartu.
žinot, kas man juokingiausia - kad ex maniškis užjausdavo savo "naujosios" draugės vaikiną, kai jie buvo kartu, sakydavo "su jos charakteriu jam turėtų būti sunku" ir va, pats kaip išsidūrė
o sunkiausia yra tai, kad aš savo draugą vis dar be galo myliu, jis tarsi skylę šidį padarė su savo poelgiu. atrodo, kad tikrai neberasiu tokio gero kaip jis - darbštaus, protingo, juokingo, sportiško, perspektyvaus (būsimo mediko)
ir kadangi gyvenau jo bute, tai po švenčių vėl grįšime kartu į jo namus, nes aš negaliu taip greit išsinuomoti buto. kokia ironiška situacija
galvojau, kad nebūdama išsilavinusi ir turinti savo tikslus moteris būsiu jam įdomesnė nei tik graži žmona. bet kažkaip nesigavo.
o va kita "parsidavė su akcija" ir kur tokią įbruktą prekę reiks dėti?

Tai jūs po švenčių visi trys viename bute gyvensite,švediškai,škes?

Gyvenimo karjera - teisingai parsiduoti?, ar įdomiai nugyventi gyvenimą?

Nežinau, kaip kitoms, bet man užstrigo „teisingai parsiduoti“. Gal tai pyktis, nusivylimas, kad taip suformuotas sakinys. Parsiduoda tik kekšės, nebūtinai profesija, galima kekše būti ir viduje. Asmenybė savęs neparduoda.

Patarimas. Ir jei pardavinėji save, niekada neužmiršk apie prekinę išvaizdą, ir prekės garantinį laikotarpį, nenustebk, kad gali atsirasti panaši prekė patraukliau apipavidalinta.

O prie ko čia parsidavimas? Gal siekianti įsitvirtinti gyvenime moteris per daug dėmesio skyrė karjerai ir darbui, todėl vyras į kitas dairytis pradėjo? O jeigu tarp vyro ir jo vaikystės draugės buvo trauka ilgą laiką, tai anksčiau ar vėliau tai būtų nutikę.

Germani, atkreipiau i tave demesi dar savo temoj Esi protinga mergina, kuri zino ko gyvenime nori Jei skaitai rusiskai, noreciau tau parekomenduoti viena knyga
Patarimo neduosiu. Nes ir pati nesugebeciau pasielgti pagal ta patarima, kuri norisi duoti...

kalbedama apie parsidavima turiu omeny tokią situaciją, kai moteris tik ieško vyro, kuris ją išlaikytų (jausmus galima ir pasimuliuoti). tokios moterys seksualiai rengiasi, pažinčių svetainėse užsideda pavadinimą "pupa uoga visa nuoga" ir susiradusios vyrą, daro viską, kad ji išlaikytų (lovos prasme, nuolaidžiavimu, pataikavimu, darbo atsisakymu dėl jo)

asmenybės neparsiduoda, aš irgi taip manau . bet kuo toliau stebiu situaciją, tuo man aiškaiu, kad tikrai jei tarp jų buvo trauka, tai jis ir pasidavė.

o mes gyvensim ne trise o kol kas tik aš ir jis (kol aš susirasiu butą), o jis tuo tarpu draugaus su kita. jėga, ar ne?

aš jo tik prašiau, kad kol aš gyvenu su juo, kad jis nesusitiktų su ta kita, nes tai iš dalies žemina ir mano orumą, nes visgi mes galėtume santykius ir normaliai užbaigt. tuo labiau, kad abu esame protingi žmonės. o aš jį dar ir myliu. man skaudžiausia, kad jis tai turi teisę pasakyti "žinai, sutikau su kita draugaut", o aš neturiu teisės gauti antro šanso" be to, ji labai labai jo prašė, kad jis sutiktų draugauti" ir jis sutiko nors aš tikrai tikėjau, kad mes vienas kitam skirti.

Plepute, tu irgi labai protingai visada patari. man vistiek būtų įdomu išgirsti tavo patarimą. o rusiškai aš nelabai skaitau, tik angliškai ir vokiškai, gal yra tos knygos kitos kalbos vettimas?

Kaip jau rašiau, temos pavadinimas kažkaip keistai suformuluotas, neatspindi esmę.

Karjera tai nereiškia parsidavimas, o žinių, sugebėjimų įvertinimas. O geriausias vertinimas, kiek paklausios žinios, yra pinigai. Kuo mažiau specialistų, tuo geresnis įvertinimas, paklausesnis žmogus.

Pritariu, jog moteris turi būti finansiškai nepriklausoma, tada bus lygiavertė santuoka, nebus joje išlaikytinių. Moteris tampa laisva savo pasirinkime, užtikrinta dėl savo ir vaikų ateities.

Dėl vaikino. Jei teisingai supratau, kai išvažiavai, nebuvai sudėjus taškelių ant „i“. Kvaila galvoti, kad viskas susitvarkys savaime, „šventa vieta tuščia nebūna“. Juolab pati supranti, kad neviską padarei, kad to išvengti, anyta, vaikystės draugė... Visa tai tu puikiai žinojai, bet palikai, kaip yra. Gal pasąmonėje supratai, kad tokio vaikino tau nereikia, kelionė į užsieni tai tik galimybė... Jei taip negalvojai tu, taip galėjo pagalvoti jis. Su žmonėmis reikia kalbėti, jie ne telepatai, tau į galvą neilys, tavo minčių, jausmų neperskaitys. Galimas variantas, kad jis dabar daro taip pat skaudžiai, kaip tu padarei jam. Kai mus įskaudina mes apankam ir apkurstam vedini keršo.

Meilė, šeima, vaikai - viskas su protu, karjerai nekenkia, nebūtina brėžti tokio riebaus brūkšnio. Karjera gerai kol jauna, pilna jėgų. Va, kai pradeda tiksėti laikrodukas, o visi dėmesio verti vyrai išgraibstyti, o tave namie laukia vienatvė, patikėk manim, karjeros laurai nešildo. Nors, kaip sakoma, tavo teisė rinktis.

Bet kokiu atveju neparsiduok. Niekada, parsiduodantis žmogus nebus laisvas... Jis priklausomas, suvaržyta jo teisė rinktis.

Visa tai rašiau, nes nebuvau perskaičius tavo pasisakymo.

kai išvažiavau, buvo kaip niekada aišku, kad mes būsim kartu, nebuvo nei jo tėvų priešiškumo, nei jokių vaikystės draugių. viskas atsirado, kai grįžau iš užsienio (nes buvau pervargusi nuo mokslų, blogai naktimis miegodavau) nuo to viskas ir prasidėjo.

Moonte, aš pati suprantu, kad senatvėje menka paguoda iš karjeros laurų, nes aš esu šeimos žmogus ir man reikia žmonių, su kuriais galėčiau viskuo džiaugtis ir guostis. žinau, kad dirbsiu ir daug pasieksiu, bet dėl šeimos paaukočiau karjerą. ir tik su juo įsivaizdavau būsimą šeimą.

todėl ir esu ant apsisprendimo ribos, ar prašyti jo dar vieno šanso ir naudojant moteriškas gudrybes jį susigrąžinti, ar užversti šį gyvenimo puslapį

Tai tu turi nuspręsti pati. Mes galim tau visko prirašyti, bet sprendimas tavo. Pasistenk atskirti pelus nuo grūdų, klausyk savęs. Patarimai gerai, bet tai tavo gyvenimas. Klaidos, atradimai, praradimai, viskas yra gyvenimo pamos iš jų mokomės. Tu pati geriausiai žinai, ar vertas šis žmogelis, kad už jį kovoti.