labas.na visai nesvarbu kas ar vyras ar moteris visi norim išsikalbėt ar pasiguosti visad palengvėja kai namuose tyla -visad ieškoma šilumos supratimo kitur mes juk žmonės.manęs irgi retai vyras paklausia kaip tu jautiesi ar nori pasikalbėt..gera, kai yra draugai tikri draugai su kuriais gali eit į žvalgybą--
Dėl "aš už ją gražesnė" puikiai suprantu kaip tai nuskambėjo.. bet tai buvo tiesiog moteriško ego paieškos ir bandymas pasijusti nors kiek vertesnei už ją.. (nes tokios žinios verčia pasijausti labai prastai..) Ir dar.. nemanau, kad labai sunku būti dėmesingai kai žmonės susitinka kartą per savaitę ar pan., kada yra pasirenkamas laikas kai abu nusiteikė bendrauti.. galu gale nesunku per susitikimus-pasimatymus ir apsimesti.. kur kas sudėtingiau dėl to ir manau kur kas daugiau vertinga sugebėti gyvenant su kitu žmogum skirti jam pakankamai dėmėsio..
Temos atorei patarciau NESIGRAUZTI. Ne tu viena kalta, o jus abu, kazkiek, kalti del sios situacijos... ir jo kalte didesne, nei tavo, todel, kad jei jis tave myli ir yra protingas seimos problemas privalo spresti seimoje tarp judvieju, nemaisant i santykius trecio ar ketvirto zmogaus. Pasaliniai zmones santykius dar labiau apsunkina. Kiekvienas is musu zino, koks malonus jausmas flirtuoti, susitikineti... pasijunti tokiu zaviu, tokiu mylimu, etc. Jam, tiesiog, prireike atnaujinti emocijas. Zinai, apie tokias 'drauges' ir draugystes kalbejausi su daugeliu vyru. Bendra isvada - niekada nera vyrui negraziu 'draugiu', jie susiranda tik jiems patinkancias... ir nuo tokios draugystes iki kitokios - vienas zingsnis. Tavasis zaidzia su ugnimi, o ugnis degina. Nekaltink saves, nesigrauzk. Matyt, jam atejo rujos metas... sorry, uz issireiskima.
Kada taip atsitiko, kad tapau netinkama pokalbiams.. kaip ilgai tai tęsiasi?..koks mano vaidmuo šiuse "santykiuose".. pašnekovė esu netinkama.. beveik nesimylim.. nuolat pykstames..
Jis sako, kad mane myli... ir gal aš bučiau laimingesnė su kitu vyru..
LABAI DAUG ŠEIMŲ GYVENA DĖL VAIKŲ-VAIKAI TAMPA TARSI PRIEDANGA LAIKINA-BET VAIKAI AUGA IR IŠEINA..IR VYRAI RAMIAI PALIEKA ŽMONAS-KELIAUJA MEDŽIOTI JAUNŲ-KAS DABAR LABAI MADINGA..MOTERIS LIEKA PRIE SUDUŽUSIOS GELDOS...
LABAI DAUG ŠEIMŲ GYVENA DĖL VAIKŲ-VAIKAI TAMPA TARSI PRIEDANGA LAIKINA-BET VAIKAI AUGA IR IŠEINA..IR VYRAI RAMIAI PALIEKA ŽMONAS-KELIAUJA MEDŽIOTI JAUNŲ-KAS DABAR LABAI MADINGA..MOTERIS LIEKA PRIE SUDUŽUSIOS GELDOS...
Žinau. Bet tai nesąmonė. Vaikams diegiama neteisinga šeimos modelio samprata.
Kam to reikia? nesuprantu aš to gyvenimo "dėl vaikų".... O jam geriau? Tam vaikui, jei tėvai kas sau....
Aš už tebūnie retą, tačiau kokybišką vaiko ir tėvo bendravimą. Čia tuo atveju, jei jau kitaip neišeina.
Aš geriau parodysiu gerą kaimyno pavyzdį, negu bandysiu pakelti tėvo markę dirbtinai. Juk tai būtų melas.
Deja, nee..... netinka...
Aš suprantu tavo ambicijas. Kai skyriausi, vyras žiauriai draskėsi dėl sūnaus.... Galiausiai priėjome ribą, nebetekusi jėgų pasakiau, kad tegu jis pasirenka su kuo jam gyventi toliau...Sūnus pasirinko mane....
Tai vat supranti, prisipažinsiu, drąskiausi iki to momento, kol pajutau, kad jis TIKRAI pasirinks mane, o kai jau tą stipriai pajutai, įsitikinau tuo, tada pasakiau, kad lai renkasi. O jei ne mane...Dieve, neprileidžiu tokios minties...Išvis nesuprantu moters, kurios vaikas liko gyventi su buvusiu vyru. Čia pirmiausia reikia susivokti kas tu esi? Nevykėlė? Nelaimėlė?.... Man tai reikštų gyvenimo prasmės netekimą.