Pritariu, kad Adria Annos šuns pasirinkimo kriterijai labai migloti, taip pat pilnai sutinku su Žostautės nuomonę-patarimus dėl čekoslovakų vilkšunių, taip pat labai patinka pasiūlymas išsirinkti prieglaudoje į vilkšunį panašų šunį. Mums irgi labai imponuoja ,,čekai", bet jau metus turime šunį iš prieglaudos, kuris vos ne pilnai atitinka aprašytoms ,,čekų" savybėms (grybaujant, uogaujant, žvejojant nereikia šuns ,,ganyti", šuo labai savarankiškas ir puikiai oruentuojantis bet kurioje, net naujoje aplinkoje, labai ištvėrmingas bet kurioms oro sąlygoms, hiperaktyvus ir t.t.). Iš prieglaudos gavome visiškai nesuvaldomą gyvūną, kuris iš namų iki savo 1,5 m. dėl savo nesuvaldomumo buvo išmestas skirtingų šeimininkų net du kartus, o dabar intensyvaus dresavimo pagalbą puikiai valdomas, bet ir fizinio krūvio kasdien gauna ne mažai, nors gyvename bute. Ir į vilkšunį (jei, aišku, taip įsivaizduoti), labai panašus:

O kaimynai turi ČV mišrūną (šuns tėvai be dokumentų), tai šuo visiškai valdo savo šeimininkais jau nuo kūdykistės, todėl niekada lauke nepaleidžiamas nuo pavadėlio, nuolat (net dažnai ir namuose) būna su antsnukiu, spygliuotų ankakliu, ir net su antsnukiu bando užmušti bet kokį šunį (tik mūsiškė kalytė jį valdo puikiai, net joja ant jo) ir t.t. Šio šuns šeimininkai labai mylį savo šunį, prisipažįsta, kad per silpni jie tokiam šuniui.
Kiekvienos veislės šunys, be abejo, turi tam tikrų, būdingų tai veislei savybių (pliusų ir minusų), į kurias reikėtų labai rimtai atsižvelgti ir įvertinti savo galimybes (įskaitant dresavimo) tokio gyvūno laikymui.
Sėkmės Jums, Adria Anna, pasirenkant šunelį, o jei jau išsirinkote, tai ir jo auginime!