Vilkšuniai

O gal galit paaiškint, kodėl jums būtent vilkšunio norisi? Taigi kiek puikių judrių veislių - šnauceriai, retriveriai, galų gale gausybė fantastiškų aviganių, kurie nori bendraut su žmogumi ir jo klausyti. Man pastaruoju metu tenka pabendraut vis su bobteilu - nerealus šuo šeimai su nedideliais vaikais. Tik kailį prižiūrėt reikia. Ir kilometrų su čeke eina tiek pat

Visų pirma, apie vilkšunius nieko neišmanau. Bet... Jei pagrindinis kriterijus, kodėl norit šios, kaip suprantu, labai neeilinės veislės šuns, yra tik ištvermė, tai galit rinktis iš daugybės šunų. Pvž. mano mixas gali visą dieną būti miške, varyt per bruzgynus, pelkes, griovius, vaikytis visokius judančius daiktus ir t. t., o grįžęs namo dar mojuoja uodega "Šeimininke, einam žaist". Jis ir po 25 km nenusibaigs. Kaip nenusibaigs ir turbūt kokie 80 % kitų šunų.

sito as ir tikiuosi is tokio suns

Dažniausiai tokie keisti veislių pasirinkimai atsiranda pasižiūrėjus gražių paveikslėlių ir iš kinologinio neišprusimo.

...o kur dar galimybė garsiai ištarti "laaa~aaabai reta veislė"...

sitai turi dar 80 % kitu veisliu su lengvesniu valdymu ir patogesniu gyvenimu.
na kai issirinksit veislyna pasakykit bent jau- kad zinotumem kokius kraujus ruosiates atvezti.

O dalį apie galimą agresiją žmogui irgi skaitėt?..
Pasverkit, ar jūsų sportiškumo pakaks kiekvienai mielai dienai (bent porą pirmų metų), po kelias valandas, bet kokiu oru, sergant vaikams, jums ar pan. Taip, to reikia kiekvienam šuniui, bet kai jaunas čekas nepajuda, jis tiesiogine to žodžio prasme lipa sienomis. Ir dar rėkia. Patikėkit, net auginant jauną vilkšuniuką neturint vaikų, manau didžioji dalis šeimininkų yra ne kartą verkę. Aš esu. Tai gali nebūti tas šuo, kurį galėsite paleisti lakstyti su kitais šunimis. Vaikai jo nepavedžios. Tikiuosi, jūs pakankamai tvirta, kad šuo netampytų jūsų ant nugaros po pievą ar po balas. Tai šuo, kuris nuo mažens neturi JOKIOS pagarbos žmogui. Jam konkrečiai vienodai šviečia, ką tu jam sakai, ir tai trunka tol, kol sunkiu darbu neužsitarnauji jo pagarbos... Yra geras dokumentinis filmas apie tai, kaip vilkiukus bandė augint kaip šunis, bet vis tiek užaugę jie ramiai lipa ant stalo ir varo į šeimininko lėkštę (jam valgant). Tai va su čekais yra LABAI panašiai. Jų bebaimiškumas neretai reiškiasi tokiomis formomis kaip "o man dzin, kad tu mane bausi".
Būkit gera, pasidomėkit išsamiau... Nekukliai pasiūlysiu paskaityt mano rašytą straipsniuką apie čekoslovakų vilkšunius: http://kvepia-pelynais.lt/veisle.html


Taigi būtent...

tie gražūs žodžiai ko tikimasi iš šuns tinka daugeliui veislių, žiūrint iš mano bokštelio tai galima ir apie vokečius pasakyt. Tad reiktų ne tuos gražius pliusus vertint, o minusus

o kur dar www.wolfdog.org visom kalbom - ten ir foto yra kas ir kaip gyvena ir atrodo.
oi JOOOO verkia imi metu bemaz visi, dalis nori atiduoti, nors pries tai buvo pasikauste ir nemazai, ir tikrai ziniu turejo daugiau nei pasnekove. Dalis nors ir bendrauja su cekais metai is metu vis dar prisipazista, kad nera pasiruose tokiam issukiui.

ir haskiams didzioji dauguma tinka straipsnis puikus, ypac vietos apie laisva siela ir begiojima po gamta su savo gamtiskai atrodanciu vilksuniu

o verkti yra teke ne tik vilksuniu augintojams
guli su temperatura, tikraja to zodzio prasme vos islipi is lovos, o cia salimais kuo akiplesiskiausiai, ne tai kad nesislepdamas, bet pakanmakai demonstratyviai, pasineses per metra tavo suo grauzia koki nors "sventa' daikta. nes jam 1. reikia islieti energija, nes jau trecia diena tu ji sugebi tik vos ne vos apie nama apvesti, nors ir 3 kart per diena, kas kitiems sunims siaip buna norma kasdien isskyrus savaitgalius; 2. nes tu jam tiesiog nieko nepadarysi, jis puikiai zino, kad vadas siuo metu silpnas

Turejau vizija, kad butent po miskus mano suo su manim palaidas vaikscios, as grybausiu (tiesiopgine ir perkeltine prasmemis), vaikstinesiu, grozesiuos, o jis bus salia.. I grybavimus, kada renkami tikri grybai, po kokiu 3 bandymu nebesivezam savo sunu, o jei jau sugalvojom isvaziuoti i miska ir duoti jiems palakstyti, tai visas demesys 100 proc turi buti suniui, kad nesugalvotu medzioti ar siaip kur dingti. Buna, kad paklausiu, ar mes tikrai pro cia atejom?

Maciau ne viena suaugusi vyra, kuri vidutinis haskis per pilva pratysia metra kita, jo nuosavas, beje. Juokiaus, netikejau, bet pavedusi supratau, kad nebutu atidirbta eisena, kociociaus ir as, nemokino eiti graziai, arba mokino nepakankamai. O cekas didesnis ir stipresnis.

reikia labai gerai pasvarstyti tas puses, kurios nera grazios, ne siaip sau tu vilksuniu nera tiek daug auginama. Nors butu melynakiai, manau, jau ir jie prieglaudose sedetu..

REKOMENDUOJU
paimti is prieglaudos vilkiskai atrodanti suni. Dekingumas ir susikoncentravimas i seimininka garantuotas, meile ir dekingumas, isvaizda fantastiska, istverme, sveikata, nebereikia augint dar vieno mazo vaiko.. kokie 5 egzemplioriai sedi, baltosios ilties prototipai vakar va vedzioti juos teko garbe ir fotografuoti padeti. Norisi visus parsivesti namo ne tik, kad jie tokie vargsiukai nelaimeliai, bet dar ir del to, kad matai tame sunyje visas tas gerasias savybes, kurias ugdai ir ne visada izvelgi savo primityvuose. Bet niekas niekada tokiu rekomendaciju neklauso, o po kokio pusmecio paskambina ir aiskina, kad "mano haskis sika man i masina ir bega kuo toliau i miska, paskutini karta gaudziau 2 paras.. padekit, kas per nesamone toks suo"..

Nu va kaip skirtingai , o maniškiai nors neturi tokių privalumų kaip mėlynos akys ir vilko išvaizda, bet miške net pykstu ir baruos-kad varykit blin, atvežiau tai bėgiokit kaip žvėrukai, o čia jei aš sustoju jie sustoja, jei aš atsisėdu, jie sėdi, galiu užmigt-niekur nesitrauks. Kai buvau nėščia mane tai nervavo, bet šiaip labai patinka

Adria, o jūs aiškiau išdėskytis ko norit.
Ir dar, ar realiai pamąstėt, kaip patenkintumėt judėjimo poreikius vilkšunių ar haskių su dviem mažais vaikais?
Myliu vaikus, turių draugių su mažyliais, bet kai einama pasivaikčiot kartu visas dėmesys vis tiek būna skirtas vaikui (tai labai natūralu). O čia veislės - vokiečiai, kurie, kaip ir zay minėjo, lyg ir nebėgtų tyrinėti kur koks zuikis nuskuodė, o trintųsi aplink, bet kol jauni ir durni, tai visko būna. Tada reikia dresūros daug, kontakto statymo ir kasdienio darbo su šunimi, kad suaugęs jis nebebūtų "durnas", o paklusnus ir valdomas šuo.
Ir juk nei išeisi kur ilgėliau, reikia juk ir mažylius maitint, ir poilsio reikia, ir šalta, o ir atsibosta elementariai mažiesiems.
Saarloso temperamentas, kiek suprantu, tai apsaugok apsaugok... Bailus, nelaikantis spaudimo, neadekvačiai reaguojantis į įprastines situacijas, nepasitikintis aplinka ir nesocialus, nepasitikintis savimi...

Kaip wolfin čia parašė "aukotis gyvenimui su šitu padaru".... O su vaikais Saarloso neįsivaizduoju.

na... po ilgu svarstymu supratau kad ne man toks suo kaip cekas , bent jau siuo metu uzteks man ir haskio. O kam butent vilkiskai atrodanti? taigi visi "paimtukai" labai buna dekingi ne tik " vilkiskai atrodantys" o man isvaizda tai maziausiai rupi svarbu kad butu nuostabus suo gal man cekas kadanors ateity...