Na istorija paprasta-atvažiuojam mes su kolega darban (muitinėje kinologai), jis man rodo-žiūrėk koks....šuo tąsosi, (na jis jį nelabai gražiai pavadino

), aš pažiūrėjau ir po minutės įsijungė mygtukas-tu ką čia gi super veislinis šuo, Lietuvoje retas, lekiam gaudyt (pati aišku pamąsčiau-blin bus ne čekas, o tiesiog šuo-jis man galvą už tas gaudynes nuims). Jis buvo su uniforma, tad per tvoreles nešokinėjo, o aš šokinėjau

ir visais būdais bandžiau šunį prisikalbinti, na bet aš jam atrodžiau labai baisi

. Tuo metu oro uosto apsauga buvo nusprendus jį iš orinio pykštelt......., prieš mums atvažiuojant šuo buvo labai prilipęs prie vaikų, nes tik jų nebijojo, paskui juos ir į autobusą įlipo, bet buvo išlaipintas. Deja, kai pasirodžiau aš vaikų nebuvo, šuo neprisileido, mane dar per metrą, o vyrų nei iš tolo. Aš tada visiems papasakojau, kad jis vertingas ir jį reikia gaudyt, tad aikštelių prižiūrėtojai apsiginklavo batonais ir laukė

. Supratus, jog šuo neprisileis pasiskambinau kas galėtų rasti veisėją, o ši savo ruožtu rado savininką, sobakevičius nubėgo link taboro, tad ten nubildėjo iš paskos ir šeimininkas kur savo bėglį ir pasigavo

. Taigi happy end'as - aš likau teisi sukėlusi gaudymo komandą, o šuo grįžo namo