). O norėt noriu..bet čia pat persmelkia tas įkyrusis "kas iš to", jei sveikatos džiaugtis tuo nėra.
Paimčiau paskolą ir sumokėčiau kiekvienam kas kiek nori, kuris paimtų po vieną mano buvusią, esamą ligą (tpfu tpfu tpfu..esu optimistė...na, gal bent būsimų nebebus ).
O norėt noriu..bet čia pat persmelkia tas įkyrusis "kas iš to", jei sveikatos džiaugtis tuo nėra.
). O norėt noriu..bet čia pat persmelkia tas įkyrusis "kas iš to", jei sveikatos džiaugtis tuo nėra.
Paskaitineju sia tema ir matau, kad pagrindine tema "pinigu stygius" gan daznai pereina i kitas svarbias potemes "mano vyras nieko nedaro" ir pan. Ar jums neatrodo, kad pinigu stygius ar kiekis pasidaro problema, kai salia yra kitos svarbios problemos. T.y. jei nesutari su vyru ar nera sveikatos, tuomet viskas atrodo blogai, iskaitant ir finansine padeti. Kai esi patenkinta gyvenimu ir savim, tada ir 2 lt kiseneje nejaudina....
Rasma: neseniai atradau viena netradicines medicinos specialista, jei domina, parasyk i AZ, papasakosiu.
Rasma: neseniai atradau viena netradicines medicinos specialista, jei domina, parasyk i AZ, papasakosiu.
Dar viena dalyka, susijusi su sia tema, prisiminiau: ankstesniais, liesais laikais, dirbdavau ir taupydavau (dazniausiai maisto atzvilgiu, kas veliau isejo ne i gera). Ir visada budavo - bac kokia beda (ar auto sugedo smarkiai, batams ate ar dar kas) - ir nuplaukdavo tos santaupos. Kai atsipalaidavau ir dabar taip netaupau - pinigu bent kazkiek visada yra.. Kazkaip pakeiciau mastyma, tiksliau stengiuos (ir dabar) isvaryti ta baime, kad nebus pinigu - nes ji nieko neduoda, ji tik sekina.
Ir sutinku su Reklamiste: jeigu santykiai seimoj geri, gera sveikata - finansines problemos (kokios jos bebutu) tikrai nebuna pirmam plane. tuomet padeda ir tikejimas, kad su situo zmogumi (kad dabar ir sunku) as neprazusiu
Ir sutinku su Reklamiste: jeigu santykiai seimoj geri, gera sveikata - finansines problemos (kokios jos bebutu) tikrai nebuna pirmam plane. tuomet padeda ir tikejimas, kad su situo zmogumi (kad dabar ir sunku) as neprazusiu
Žinai, Rasma, aš tavo elgesio modelį iš temos "Ar jums netrūksta vyro dėmesio", perkėliau į šią sritį. Dabar vietoj to, kad pykčiau ir bambėčiau nuolat užverčiu savo brangųjį klausimais: "Ką tu galvoji apie ateitį?" "Kokie tavo planai?"" Apie ką tu svajoji?"Koks tavo gyvenimo tikslas?" "Ką norėtum nuveikt per šiuos metus?" ko norėtum pasiekti gyvenime?" Ir t.t ir t.t...Klausinėju įkyriai ir be perstojo 
Patikėkit- sužinojau daug naujų dalykų. Kad ir vienas jų- "viskas išsispręs savaime...". Nu, kadangi iš patirties žinau, kad niekas savaime nepasidaro, kad viskam reikalingos pastangos ir daug darbo- peršasi išvada, kad tas "savaime"- esu aš. Bet tokia "klausimų strategija" šiek tiek išjudino maniškį iš sąstingio ir veikia kur kas efektyviau nei bambėjimas. Taigi- bandysiu "dirbt" toliau....
Patikėkit- sužinojau daug naujų dalykų. Kad ir vienas jų- "viskas išsispręs savaime...". Nu, kadangi iš patirties žinau, kad niekas savaime nepasidaro, kad viskam reikalingos pastangos ir daug darbo- peršasi išvada, kad tas "savaime"- esu aš. Bet tokia "klausimų strategija" šiek tiek išjudino maniškį iš sąstingio ir veikia kur kas efektyviau nei bambėjimas. Taigi- bandysiu "dirbt" toliau....
QUOTE(Rasma @ 2005 01 05, 13:11)
O būna išsiveržia ir š** gaunasi...
Kažko man Voblos vyras manuoju prakvipo
Gal skirtumas tik tiek, kad mano vyras vis galvoja ko imtis, bet šiaip irgi ramus kaip bitė..Jis visai netiki, kad gali mane prarasti, visiškai netiki tuo, kad šeima gali sugriūti. Prašiau skyrybų, tai nuo spalio 6 d., kai rimtai pasakiau savo sprendimą iki šiol negirdžiu atsakymo, apsimeta kad nieko nebūta, viskas mums gerai.
Visiškai ta pati situacija
Tiek daug panašumų. Linkiu sėkmės tau Vobla, nes persiplėšt negalima.T ausoti reikia save. Aš kaip kažkada skundžiausi (och tos silpnumo akimirkos) susirgau.. o jis sugebėjo sunkumo momentu dar rast progą mane pasiųst ir pasielgt kaip jam atrodo. Išsigando tada, kai be jo pagalbos nei paeit, nei atsikelt negalėjau..Jei ne ta bėda iki šiol jaustųsi teisus.
Žiūrėk, kad sukrėtimas, jei jau jam bus lemta įvykti, pavyktų normaliai..neliktum kvailės vietoje, kaip aš
Sėkmės atrandant save ir savo moteriškus poreikius 
Kažko man Voblos vyras manuoju prakvipo
Gal skirtumas tik tiek, kad mano vyras vis galvoja ko imtis, bet šiaip irgi ramus kaip bitė..Jis visai netiki, kad gali mane prarasti, visiškai netiki tuo, kad šeima gali sugriūti. Prašiau skyrybų, tai nuo spalio 6 d., kai rimtai pasakiau savo sprendimą iki šiol negirdžiu atsakymo, apsimeta kad nieko nebūta, viskas mums gerai.
Visiškai ta pati situacija
Tiek daug panašumų. Linkiu sėkmės tau Vobla, nes persiplėšt negalima.T ausoti reikia save. Aš kaip kažkada skundžiausi (och tos silpnumo akimirkos) susirgau.. o jis sugebėjo sunkumo momentu dar rast progą mane pasiųst ir pasielgt kaip jam atrodo. Išsigando tada, kai be jo pagalbos nei paeit, nei atsikelt negalėjau..Jei ne ta bėda iki šiol jaustųsi teisus.
Žiūrėk, kad sukrėtimas, jei jau jam bus lemta įvykti, pavyktų normaliai..neliktum kvailės vietoje, kaip aš
Sėkmės atrandant save ir savo moteriškus poreikius I grasinimus vyrai ir nereaguoja, tai normalu. Siaip as manau, kad apie tai riketu kalbeti garsiai tik tada, kai yra iki galo nuspresta. Man kazkaip kvaila grasinti skyrybomis, kad vyras "pasitaisytu". Po pirmo grasinimo savaitei pasitaisys, po antro - trim dienom, o i tecia visiskai nereaguos. Cia visiems ta taisykle galioja (turiu omeny tiek vyrams, tiek moterims)
QUOTE(Reklamiste @ 2005 01 10, 09:56)
Rasma: neseniai atradau viena netradicines medicinos specialista, jei domina, parasyk i AZ, papasakosiu.
Žinok, kad abejoju ar padėtų..Viena liga paveldėta ir kol kas dar niekas nuo jos nepagijo. Ji tik sustabdoma
O kitos ligos.."smulkmenose" galima pabandyti, bet jau rimtuose negalavimuose, nėra laiko
tačiau..verta pasidomėti
Nu as nematau nieko peiktino, noreti gyventi siek tiek geriau materialiau. Sveikata ir pinigai, - nesuderinami dalykai. Ir del to net gincytis nereikia, zinoma, kad Sveikata yra brangiau.
Yra daugybe situaciju kuriose jus pacios net budamos visiskai sveikos ir atsidurusios jose, noretumete gyventi geriau. Kad ir pvz. moteriskei kuriai gime trynukai ir gyveno malkineje. As tikiu, kad ji dziaugesi, jog vaikai sveiki gime. Bet antra mintis jos galvoje buvo: kur ir kaip gyventi? Garantuoju.
Todel nepeikite tu, kurie aria, dirba, kad gyventu geriau. Materialumas cia ne prie ko. Materialumas pasireiskia tada, kai tu uz daugiau litu tavo pinigineje pradedi, kad ir vyrui prikaisioti, kodel jis tiek mazai uzdirba
Yra daugybe situaciju kuriose jus pacios net budamos visiskai sveikos ir atsidurusios jose, noretumete gyventi geriau. Kad ir pvz. moteriskei kuriai gime trynukai ir gyveno malkineje. As tikiu, kad ji dziaugesi, jog vaikai sveiki gime. Bet antra mintis jos galvoje buvo: kur ir kaip gyventi? Garantuoju.
Todel nepeikite tu, kurie aria, dirba, kad gyventu geriau. Materialumas cia ne prie ko. Materialumas pasireiskia tada, kai tu uz daugiau litu tavo pinigineje pradedi, kad ir vyrui prikaisioti, kodel jis tiek mazai uzdirba
QUOTE(Limcamca @ 2005 01 10, 17:29)
Materialumas pasireiskia tada, kai tu uz daugiau litu tavo pinigineje pradedi, kad ir vyrui prikaisioti, kodel jis tiek mazai uzdirba
Pardon, bet cia ne materialumas ir net ne materializmas, o dvieju asmenybiu nesuderinamumas. Jeigu mes su vyru normaliai uzdirbam, daug dirbam, perkam ir dziaugiames, ir sau dar nesigedijam prisipazinti, kad mums taip patinka - mes abu esam kazkiek materialistai. Bet mes abu patenkinti. Mums tinka. Jeigu vyras nesiardo, nes jam nereikia, tai gal jam ir nereikia? O jei zmona labiau materialiste ir jos netenkina.... kazka reikia daryti, o ka?
Manau, jei zmones dirba, isleidzia pinigus ir dziaugiasi, tai ne materialumas. Todel, kad tu dziaugiesi tais pinigais. Kas kita kai zmogus nors ne centa kiseneje turi burba, zyzia, galva suka ir pan. is kur tu pinigu dar daugiau gavus. O gavus, - vel dziaugsmo nejaucia, o suka galva kaip dar daugiau gavus. Ir gaunasi uzdaras ratas. Tokiu atveju zmogus praranga mokejima dziaugtis bet kuo.
Na, buna buna zmoniu skirtingu. Bet del visko galima susitarti, juk tam ir draugaujame, o ne puolame zenytis vos pamate vienas kita.
O beje, materialistemis as pavadinciau mamas, griztancias i darba ir paliekancius dar visai mazus savo vaikucius (t.y. iki metu). Va, cia man juodas materializmas.
Na, buna buna zmoniu skirtingu. Bet del visko galima susitarti, juk tam ir draugaujame, o ne puolame zenytis vos pamate vienas kita.
O beje, materialistemis as pavadinciau mamas, griztancias i darba ir paliekancius dar visai mazus savo vaikucius (t.y. iki metu). Va, cia man juodas materializmas.
QUOTE(Limcamca @ 2005 01 10, 17:55)
O beje, materialistemis as pavadinciau mamas, griztancias i darba ir paliekancius dar visai mazus savo vaikucius (t.y. iki metu). Va, cia man juodas materializmas.
nagi nagi...juk gyvenime būna įvairių situacijų. O jei tai vieniša mama, neturinti jokios paramos iš artimųjų? Ką gi jai ir jos
valgyti? Kur ir už ką gyventi? Negi jei ji nepsmerkia savo ir savęs myriop iš bado, jau materialistė? O jei ir ne vieniša, o vyras bedarbis? Jei artimas serga? jei...tokių "jei" gali būti n...
Tikriausiai tik iš labai didelio vargo ir skurdo mama ryžtasi atiduoti savo kūdikį iki metų į lopšelį (o jų yra? nesidomėjau...). Tai ne materializmas. O kai kūdikis iki metų paliekamas su aukle - tai irgi ne materializmas, gal - tiesiog egoizmas. Juk samdydama auklę finansiškai mama nieko neišlošia...
nesidomėjau...). Tai ne materializmas. O kai kūdikis iki metų paliekamas su aukle - tai irgi ne materializmas, gal - tiesiog egoizmas. Juk samdydama auklę finansiškai mama nieko neišlošia...
QUOTE(ievalota @ 2005 01 07, 10:58)
Na as sioje diskusijoje pasigendu vieno: ka jus darote, kad pakeistumete jus netenkinancia situacija?
Mano atveju tikriausiai tektų keisti specialybę...Ką ne vienas kolega (deja...) jau padarė...
