Kada leidote savo mažylius i lopšelį-darželį?

Pradejo lankyti nuo 1,8m. Planavome nuo 2m. Kadangi sulaukiau prasymo anksciau grizti I darba, nuvedeme anksciau. Pritapo labai lengvai. Greit visko mokesi. Akivaizdziai norejo bendrauti, buti tarp vaiku.
Jei adaptacija butu buvusi sunki, namie butume buve ilgiau.

Mano pradėjo 2,5 m. ir 3,5 m. Bet abiems priprasti buvo sunku. Gal dėl to, kad jie namuose dviese panašaus amžiaus, tai kitų vaikų poreikio tokiame amžiuje visai nebuvo, niekada nebėgdavo prie kitų vaikų. Kadangi labai nenorėjo, tai ieškojau galimybių leisti ne kasdien į darželį, o tik kas antrą dieną ir tai ne visada likdavo miegoti pietų miego. Nes maniškiams dar buvo per anksti pradėti lankyti darželį.

Nesąmonė. Leisiu jau penktą vaikelį bet tik visiškas badas mane priverstų tokį mažiuką išleisti.

Čia kaip sakoma: "Nori vaiką išmokyti plaukti, įmesk į vandenį. Kai kurie taip išmoksta, bet kai kurie ir nuskęsta". Į darželį mažučiukai vedami irgi pripranta. Kai kurie net sustiprėja dėl to, o kai kuriems trauma lieka visam gyvenimui.

Sveiki,

Vaikai iki 2 metų tikrai dar prie mamos būna labai prisirišę, nuo kokių 3 metų atsiranda draugų poreikis. Jei leidžia galimybė, vaikus bent iki 3 metų tai tikrai reikia namie pasaugoti. Mane irgi neramina, kaip reikės vaiką į darželį leisti. Mačiau, kas darosi su dvimetinukais darželyje, baikštūs, pasimetę, net dauguma šnekėti nemoka, tampo juos po aktų sales pagal grafiką... Baisu įsivaizduot .

Jau kovo gale keliausim i darzeli, bus beveik 1,7m

Sunkiau yra mamytėms, kurios jautresnės vaiko išgyvenimams... Vienoms atrodo normalu, kad vaikas kasryt verkia į darželį tempiamas, kitoms vaikų verkimas (tas tikrasis, graudusis, o ne kaprizai)- atrodo nepakeliamas. Taip yra dėl to, kad pastarosios yra jautresnės vaiko emociniams poreikiams... o kelintas vaikas reikšmės neturi.
Galų gale verkia/neverkia nėra vienintelis vaiko prisitaikymo požymis...
Dažnai stebiu ir nesuprantu tokių atvejų, kai tėveliai džiūgauja, kad vaikas priprato ir neverkia. ir tik atsitiktinai prasitaria, kad štai tas vaikas pradėjo į lovą šlapintis, kitas naktim iš miego pašoka, trečias pradėjo tamsos bijoti... nesuprantu, ar tie tėvai tokie nejautrūs iš nežinojimo ar nenoro žinoti... Juk dvimetis-trimetis vaikas nepajėgus išsakyti savo emocijų ir kažkaip konstruktyviai su jomis susitvarkyti. Jis lyg mažas veidrodėlis atspindi mamą/tėtį, todėl jie ir turėtų padėti vaikui susivokti jausmuose. na pvz, vaikas prabuvo dieną daržely neverkdamas, pamatęs tėvus nudžiugo. jei jo paklausit "ar tau gerai darželyje", greičiausiai jis atsakys "taip" (ko paklausi, ta ir gausi). bet vaikas nepapasakos, kad jis išsigando, kai didesnis jį pastūmė, nepasakys, kaip buvo nedrąsu žaisti naują žaidimą, kaip skaudu, kad auklėtoja neteisingai subarė ir t.t. (tiesiog tokio amžiaus vaikai nelabai moka kažką nuosekliai atpasakoti, ypač jei nepaklausi konkrečiai). Ir visi šiti išgyvenimai, neišspręstos bėdos, kai mama nebuvo šalia, nepaguodė, nepadėjo suprasti kas gerietis, o kas blogietis - visa tai tampa gal ir mažomis, bet traumomis (emocinėmis). taip, vaikas "grūdinasi" ir savarankiškėja - mokosi kuo greičiau užslopinti savo emocijas ir tapti mažiau jautriu kitiems (vėlgi "veidrodėlis" - kaip su juo, taip ir jis su kitais...). Įdėmesnė mama greit pamato kada vaikas stresuoja - jis pasidaro tylesnis, uždaresnis, ar atvirkščiai - netikėtai agresyvus... taip vaikas bando iškrauti savo emocijas ( o dažnai už tai dar bart gauna - "ko čia iššsidirbinėji")
visi vaikai pripranta darželiuose. bet kokio amžiaus. Kaip pripranta gyventi alkoholikų ar smurtautojų šeimose... tokia vaiko psichologija - jis prie visko gali priprasti - tik kokia kaina?
Apskritai, darželiai Lietuvoje yra apipinti įvairiais juos pateisinančiais mitais. tarkim, kad darželiuose vaikai yra ugdomi geriau nei namuose. Ar tikrai? na taip ,jei tėvai nenori savo vaiko ugdyti, tai tuomet sutinku. bet net minimaliai užsiimant su savo vaiku, jis mokosi/vystosi dvigubai greičiau, nei darželyje. nes namuose su juo užsiimama jo individualiu tempu, jis be reikalo nestabdomas ar neskubinamas. o ir tas garsia skambantis "ugdymas" darželyje ne toks jau ir ypatingas - patys pagalvokit, kiek minučių dėmesio gali auklėtoja skirti vienam vaikui, kai grupėje jų 15-20? Greičiausiai tas pačias 15 min, kurias savo vaikui paskiria "tinginiai tėveliai"...
Arba, tarkim, kitas labai akcentuojamas darželio "gėris" - bendravimas su vaikais. retam dvimečiui jis iš ties reikalingas. dažniau draugų prisireikia jau 4-5m vaikams. o mažyliai yra egoistiški, jiems labiau reikia suaugusiojo (mamos ar auklėtojos) dėmesio. kita medalio pusė, kokį bendravimą tie vaikai gauna. Čia žinoma grupė grupei nelygu, bet jei dominuoja aršieji mušeikos, visi tylesni vaikai išsilaksto pakampėm ir sėdi sau po vieną niekeno nepastebimi. nes auklėtojų dėmesys prikaustytas prie neklaužadų... na, nebent pasiseka su auklėtoja, ir ji aktyviai organizuoja bendravimą grupėje, diktuoja gero elgesio taisykles ir kitaip valdo grupę... bet tokių mažuma. o kitais atvejais vaikas tik kaupia smurtinę patirtį, kurios auklėtojos nesuspėja ar nenori pastebėti.
Apie kai kurių auklėtojų elgesį išvis siaubo romanus galima būtų rašyti... kas, kad jos fiziškai nesmurtauja prieš vaikus... o emocinis smurtas NIEKADA nepraeina be pasekmių. paskui visi stebisi, ko čia visi tokie pikti, ko taip aklai bijo viršininkų, ko visuomenė nepilietiška, iš kur tiek psichikos susirgimų atsirado... o ko čia stebėtis, jei mažas žmogutis savo gyvenimą pradeda laikinuose vaikų namuose, kuriuos visi išdidžiai darželiu vadina...

zinote, nenorejau rasyti, bet kaip bebutu - nei vienas vaikas neisauga be psichologiniu traumu, vienokiu ar kitokiu, ar auga alkoholiku seimoj, ar pernelyg mylinciu teveliu seimoje, ar eina i darzeli, ar ji augina mama iki 18 metu - VISI turi vienokiu ar kitokiu kompleksu ir psichologiniu problemu atsinestu is vaikystes, tos problemos pas visus skirtingos, ir kilusios is skirtingu gyvenimo sferu, bet nera nei vieno zmogaus, kuris ju neturetu - todel cia bevaises diskusijos kaip ir nera tobulu tevu, kurie sugebetu isauginti tobulus zmones

turi visi, bet ne visi vienodą kiekį... beje, ne visi vienodai sugeba tas problemas spręsti ar įveikinėti kompleksus - o nuo to jau priklauso žmogaus gyvenimo kokybė, arba kitaip tariant - laimė.

Vaikai skirtingi, mamos skirtingos, būna situacijų, kai neturi iš ko trinktis...
Bet jei yra bent mažiausia galimybė rinktis, aš siūlyčiau gerai pamąstyti prieš skubant išleisti vaiką darželin... nes ne viskas ten yra toks gėris, kaip deklaruojama - ir kartais gali būt daugiau žalos, nei naudos

labai individualu, mano vaikui buvo labai didelis progresas, kai pradejo darzeli lankyt, kadangi turi siokiu tokiu problemu, ir kuo toliau, tuo geriau viskas, noriai eina i darzeli ir noriai eina namo is darzo

Labai puikiai parasyta

Mano abu isejo 1.8m, ne nesudvejojau isleidus. Savarankiski vaikai jau buvo nemaciau prasmes sedeti namie jiem.

Maniskis pradejo lankyti nuo 2 metu, jau beveik metus lankom, jau antra diena darzelyje liko miegoti Jokio jam streso nebuvo- nei vienos dienos su asarom nebuvo nuejes,is darzelio namo nenori eiti Jisai pas mus hiperaktyvus ir labai bendraujantis vaikas,todel jokiu problemu neturejom Nors sneketi dar nelabai nori,bet savo kalba susisneka su vaikuciais ir aukletojoms