Sveikos merginos
atsargiai ir nedrąsiai jungiuosi prie jūsų.
šiaip, gyvenime buvau daugiau pesimistė, nei realistė ar optimistė. visada galvodavau apie patį blogiausią (aš nepadarysiu, man nepasiseks, aš nemoku, nesugebėsiu ir t.t.)
kažkada buvau pradėjusi skaityti Morkūno knygą, bei "ką žada ateinanti diena", tačiau jas skaičiau daugiau iš smalsumo. nesureikšminau jose esančių protingų minčių
tiesiog, skaičiau kaip kokį romaną
tačiau labai didelis perversmas mano mintyse ir aplamai manmyje pačioje įvyko šeštadienį (kai praradau ilgai lauktą ir išsvajotą kūdikį
) Persileidimas prasidėjo ketvirtadienį, tada atrodė viskas juoda, nors gydytoja liepė tikėtis geriausio. savo
baigtį jau žinojau
tačiau prabudus šeštadienį už lango pamačiau saulę, intensyviai besiskleidžiančius lapus, išgirdau paukštukų čiulbėjimas. Pradėjau galvoti ką gavau iš tos nelaimės. ir supratau, kad Dievulis mane tik apsaugojo nuo dar didesnių bėdų
dabar nekantriai laukiu šiandienio vizito pas daktarytę, kuri tik patvirtins, kad mano organizmas išsivalė pats ir nereikės jokių valymų ir kitų procedūrų. O jei ir reikės - iškentėsiu, juk viskas vardan sekančio kilnaus tikslo, kito mano mažučiuko žmogeliuko. Dabar jau žinau, kad mano kitas kūdikėlis danguje turės savo angelėlį - sargą.
nekantriai laukiu kada vėl galėsiu pradėti planuoti ir džiaugtis savo augančiu pilveliu.
ir žinau tiksliai, kad parėjusi į namus, į rankas paimsiu knygą apie pozityvų mąstymą ir nusirašysiu man labiausiai patikusias mintis
atsiprašau jei parašiau neaiškiai
ir ačiukas, kad skaitėt
jungiuosi prie jūsų, nes jūs be galo šaunios
žaviuosi jumis
taribinej mokykloj reiske 2 
Iš kokios čia operos viskas? 
tada automatiskai nusisypsai o kai nusisypsai jau lengviau ne taip viskas prastai atrodo 
1. Susimąstėte apie tai, kas buvo pasakyta;
2. Nusprendėte supykti ir duoti valią emocijoms;
