ir kelių veltui nuperktų testų, pagaliau pasirodė dvi juostelės 
Abudu su vyru labai džiaugemės. Naujieji metai, balius namuose... indų plovimas iki 4 ryto, po to sunki darbo diena, ir pasirodė kraujingos išskyros 
Skambinu draugei, ši pataria kuo skubiau kviesti greitąją. Aš viena namuose. Greitoji nuveža mane į ligoninę. Daktare apžiūri ir praneša, kad nemato čia jokio neštumo, pataria nueiti į vaistinę ir nupirkti testą. Aš jai aiškinu, kad tą jau buvau padariusi, rezultatas teigiamas, bet dėja, tai jos neįtikino. Galų gale mane paguldo į skyrių. Netrukus atėjo gydytoja, atrodo ta pati, ir pasako, kad toj man padarys valymą. Aš šoke, tik sugebėjau paklausti: nejaugi nieko negalima padaryti, kad išgelbėti leliuką . Ji kažką pramurmėjo ir išėjo. Po to mane echoskopu apžiūrėjo skyraisu vėdėja, pamatė puslelę, tačiau paaiškino, kad nėštumas tik 8 sav., kad gimdysiu davė tik 50 procentų. Nes atseit gali blogai vystytis, neišgyventi Tiesa, ta bjauri gydytoja vėl atėjusi į mano palatą pareiškė, kad ten gali būti ne nėštumas, o kraujo krešulis Ligoninėje ištveriau tik kelias dienas, ir kai kraujavimas baigėsi pasiprašiau namo. Poliklinikoje gavau nedarbingumo lapelį ir namuose prabuvau iki maždaug 4 mėn. Buvo visko ir nuolatiniai galvos skausmai ir pikinimas, valgyti nieko negalėjau. Tačiau nuo ketvirtojo mėnesio visi negalavimai baigėsi ir prasidėjo ramus pilnas nekantrumo greičiau pamatyti savo kūdikį laikotarpis. Aš važinėjau į gamtą, žvejojau, vienu žodžiu buvo viskas OK. Daktarė nustatė terminą rugpjūčio 8, nors pagal mane, tai turėjau gimdyti 24 d. Rugpjūčio 9 po eilinio apsilankymo pas savo gydytoją, gaunu siuntimą į ligoninę. Ten nuvykus, sužinojau, kad terminas ištikrųjų rugpjūčio 24-ą, ir turėsiu atsigulti į skyrių, jeigu noriu, kad jie atliktų man visus tyrimus. Tyrimai parodė, kad mano kepenys streikoja (dėl karščių ir nepakankamo vandens kiekio organizme) ir išskiria toksinus, kurie gali nuodyti vaisių. Siūlo skatinti gimdymą. Aš pasimetusi
nežinau ką daryti, ar sutikti, ar ne. Tačiau gyliai širdyje jaučiau, kad dar nelaikas, juk iki termino dar dvi savaitės. Išgirdusi mano sprendimą gydytoja labai supiko, vos neišvadino mane negražiais žodžiais. Man davė pasirašyti raštą, kad visą atsakomybę aš prisiimu sau Vat taip skandalingai išėjau iš tos ligoninės (o apie tą daktarę po to girdėjau daug nemalonių atsilepimų) Gulėdama ligoninėje sužonojau, kad turėsiu mergytę. Jau praėjo nemažai laiko, tačiau vienas Dėvas žino, kiek man kainavo šis apsisprendimas,nuojauta neapgavo. 
Dukrelę sekmingai išnėšiojau dar dvi savaitės. 
24-ą dieną buvome svečiuose, prisivalgiau nerealiai 
Kitą rytą pabudau, suvalgiau obuolį, ir tada prasidėjo 
Vėmiau taip, kaip net nėštumo pradžioje nebūdavo. Valgyti jau nieko negalėjau, vyras padarė košės, tačiau ir ji atsidurė tualete 
Pagalvojau, kad tikriausiai apsinuodijau, išsigandau, kad tai gali pakenkti vaikeliui. Paeiti jau negalėjau, galvojau, kad teks kviesti greitąją su neštuvais 
Skambinu akušerei, ir ši ramiausiai praneša, kad tai prasidėjo gimdimas ir turiu važiuoti į ligoninę. Buvau nustebinta, nes apie gimdimą prasidesianti vėmimu girdėjusi nebuvau (jokių skausmų nejaučiau) Apie 16 val. su vyru prisistatome į VGN. Po visų procedurų atsidurėme gimdykloje. Man suleidžia nuskausminamuosius. Ir prasidėjo paskutinis mūsų nėštumo etapas taip ilgai lauktas. Dėja vaikelis neskubėjo, kaklelis atsidarynėjo taip vangiai lyg būtų apsnudęs (juk buvo naktis) Gydytoja pažadėjo, kad operuos, jeigu, iki 3 nakties nepagimdysiu. Ir aišku nepagimdžiau, bet neoperavo, vis laukė. Vyras visą laiką buvo šalia, faktiškai nežinau, ką be jo daryčiau, nes buvo momentų, kai man nuo skausmo (dvi dozės nuskausminamųjų nepadėjo) norėjosi pasikarti, jau buvau pradėjusi kalbėtis su dėvais Ir pagaliau apie 7 ryto atsirado noras stumti. Gavau trečią dozę vaistų ir maždaug per 10 min. pagimdžiau gražiausią pasaulyje dukrytę Abu su vyru verkėme iš laimės Pasimiršo ir visi nėštumo "nuotikiai" ligoninėse, ir bemiegė naktis, buvo tik maža mergytė su didelėm mėlynom akim, kuri žiūrėjo į mane (netiesa, kad kūdikiai nemato), kol ją suvystė ir išnešė (dėja man jos iškarto nepaliko, nes įtarė infekciją). O kai ją man atnėšė, ilgai žiūrėjau į ją ir galvojau, vat tau ir kraujo krešulys Vat tokia mano gimdimo istorija su liudba pradžia ir laiminga pabaiga. Dabar tai jau didelė graži panelė, tėčio ir mamos bei visų senelių džiaugsmas
