Brangioji Saulute1980, apie kokį nors pakenkimą vaikeliui geriau nei negalvoti. Kažkos rizikos kiekis yra visada, nes bent kuriuo atveju tai yra intervencija į organizmą. Ir galų gale tu esi mama, kuri visada ir dėl visko bijo, kas yra susiję su tavo mažuoju stebūklu. Tik beširdis žmogus galėtų sedėti ramia siela ir galvoti, kad tai tik pasivaikčiojimas debesyse. Reali situacija yra tokia, kad pati procedūra, mano manymu, nemaloni yra dagiau tik iš psichologinės pusės, nes vaikučiui procedūra yra daroma be mamytės priežiūros, tu girdi, kad jis kažkur garsiai verkia ir nagali nieko padaryti. Bet esmė viso to reikalo, kad nei vienas žmogus nepabus ramiai, kai jam laiko kojas, rankas, galvą ir visiškai neleidžia pajudėti. Visa tai yra traktuojama, kaip pavojus. Todėl vaikučiai paprastai ir verkia. Kiek teko klausinėtis, skaudėti jiems neskauda, nes yra daroma vietinė nejautra.
Galvok apie šviesiąją viso šito reikalo pusę. Gražios akytės, linksmas veikelis. Mamos tam ir yra mamos, kad viską iškęstų už save ir dar už savo vaikus. Sveikatos jums ir stiprybės. Tikiuosi, kad viskas baigsis greitai ir kiek įmanoma mažiau skausmingai jums abiems.
Man visi pasiskaitinėjimai apie šią procedūrą SM tikrai labai padėjo. Jau nuvykusi į ligoninę žinai kas, kur ir kodėl vyksta.
Norssssssssssssss.......... gal plovimas šiek tiek lengvesnė procedūra, kai nera įvedinėjamas zondas, kad pasižiūrėti kas ir kaip tenai viduje. 
)
gavom siuntima spalio 9 d. zondavimui. paklausiau gyd. apie pavoju, tai atsakymas buvo trumpas: "visi iskencia".
Aišku gydytojos toks pasakymas neguodžia, bet aš pati, jeigu kas atsuktų laiką atgal, ko gero zondavimą daryčiau kur kas ankščiau, nei dariau. Maniškiui buvo kaip tik metukai ir buvo pats tas remliojimo bumas, tai taip ir leidom laiką dviese palatoje - aš ant lovos, jis po lova. 
