... Makarskoj nusiperkam dienos kelionę laivu į Hvar ir Bol salas. Aišku, laivas pats gražiausias uoste. Tik kai atėjom, tai vos gavom atsisėst. Suradom vietelę prie kažkokių kamynų. Kai uždūmino dyzelinas - vos orą gaudėm. Mano vaikas pradėjo šaukt, kad smirda ir nori išlipt, o išlipt kur?

Na, pagaliau, porą valandų plaukę, atplaukėm į vieną salikę. Ten išlaipino. Visi - į vandens taksi ir į gražiausią Kroatijos paplūdimį. Aišku, mes su visais paplūdimio pribombasais pėstute. Bet nuėjom tik pusę kelio, nes vaikui staiga dingo ėjimo refleksas

, o nešti kuprinę ir dar vaiką, kai lauke rodo +60 ant saulės

tai jau buvo ne man ir ne vyrui. O mūsų ištvermingi draugai nuėjo iki galo...
Neištvėrėm mes tam pliaže ir grįžom atgal į uostą, atsisėdom kavinėj, užsisakėm alaus, kavos, pavalgyt, ir laukėm kada grįš draugai ir eisim į laivą valgyti ant laužo keptos žuvies, mirkytos vyne, kopūstų, marinuotų vyne, ir skiesto vyno -kiek nori. Viskas tokį specifinį vyno kvapą turėjo

Aišku, aš nepaliečiau nieko, nes pakilo bangos ir pradėjo laivą supti, todėl man buvo ne iki valgymo. O vaikai nerealiai - sėdėjo tokie ramūs, matyt gerai užsupo

Kelionė laivu tęsėsi. Atplukdė į kitą salą, ten išlaipino pasivaikščioti per pačius pietus, kai temperatūra ant saulės turbut +80. Tai mūsų pasivaikščiojimas baigėsi po palmėm tokiam parkely, su besaikiu ledų valgymu. Ir po poros valandų pagaliau pajudėjom atgal link Makarskos. Laivas vilkosi, o ne plaukė. O nuovargis buvo nerealus. Jau mes nusikalę, bet mūsų vaikas (3 metų) iš viso vos paėjo, bandėm ėjimo refleksus atstatyt
Atplaukus, visi puolė lipt, tai net pasviro laivas! Matyt visiems labai "patiko"

Grįždami sustojom kavinėj alumi atsigaivinti, ir namo - į lovas!
Taip praėjo 4 dienos Makarskoj: pliažas, maudynės, vakarai kavinėse, pasivaikščiojimai, vaikų zyzimai prie kiekvieno kampo ledų ir cocacolos, arba picos...
Išvykom iš Makarskos, vakarop atvažiavom i KRK salą. Baisiau negu baisu: nieko geriau neradom, kaip tik pasistatyt palapines ant akmenų, tiksliau, pasiremt akmenimis

Ryte skaudančiais kaulais važiuojam į Slovėniją, į Postoijna jama urvus. Pasivėžinom traukinuku po tuos urvus, vaikas tik klausinėjo, kur čia mus atvežė? Tamsu, tik lemputės švietė, nejauku...
Naktis Slovėnijoj. Aišku, vakaras bare, daug alaus

ir picos. Gerai išsimiegam, ir kitą rytą nesustodami pravažiuojam Vengriją. Porai dienų apsistojam Slovakijoj, ten aplink kalnai, kalnų upės, baseinas, kur mums prieš tai pasimaudžius +27, čia vanduo buvo ledinis- gal tik +17, bet vaikams buvo nieko, kol nepamėlynuodavo, paskui drebėdavo,kalatojosi, kol atšildavo
Taip praleidę ten dvi dieneles, patraukėm namučio.
Makarska
[attachmentid=7966]