Sveikos,
Dabar jau ir aš galiu papasakoti viską apie cp, nes išgyvenau tai pati. Kai kurios info man trūko, tad papasakosiu viską smulkiai. Buvo man planinis cp, bet prasidėjus sąrėmiams išvažiavau anksčiau ir darė extra cp.
Viskas vyko labai staigiai 15.40 užpildė dokumentus ir prasidėjo:persirengimas į naktinius, kateteris į veną, kateteris į šlapimo pūslę ir einam į operacinę. Ten 7-8 žmonės su žaliais rūbais ir kaukėm

uždeda medvilninius "batus", kepurę ir savo kojom užlipu ant operacinio stalo. Uždeda spaudimo aparatą. Ištepa nuo kelių iki krūtinės oranžiniu skysčiu, guldo ant šono, ištepa nugarą kažkuo šaldančiu, įduria adatą į stuburą, suleidžia spinalinę nejautrą (neskaudžiai). Tada dar savo kojom atsiverčiu ant nugaros, rankas ištiesia (kryžium), uždengia užuolaidą, kojos pradeda šilti ir nieko nebejaučiu iki krūtinės. Pasidarė bloga apie 3 min, davė deguonies kaukę ir amoniako, atrodė, kad nualpsiu. Paskui viskas gerai. Kol išima vaiką jaučiasi toks pilvo tampymas, nes vis tiek kol išstumia su rankomis. Ir 16.40 jau užgimsta sūnus. Pasku kokį 30-40 min siuva... Ir viskas parveža į palatą, atveža vaikutį šalia paguldo ir gulim. BET...košmaras visas prasidėjo, kai atitirpo kojos. Atitirpo visiškai po 5val, suleido visų įmanomų vaistų nuo skausmo, kurie man nepadėjo. Taip būna retai, kiek supratau, nes seselės negalėjo patikėti, kad man skauda, sako gavai didžiausią vaistų dozę ... Visą naktį kenčiau nerealius skausmus, atrodė, kad žarnas kas pjausto

Nemiegojau. Negana to, kai atitirpo kojos, atėjo paspaudyti gimdą akušerė, maniau suplyš viskas.. Nenoriu gąsdinti, bet daugumai pažįstamų, tokių skausmų nebuvo, vaistai padėjo.

Bet štai mano patirtis kitokia.
Ryte, jau statė ant kojų, pilvas atrodė suplyš, toks jausmas, jog kažkas išpjovė pilvo raumenis, ir atsisėdus stipriai dusina, atsikelti iš gulimos pozos pačiai neįmanoma. Tačiau jau vakare pati kėliaus iki sifono

Nes katetrį išėmė

Gerai, kad vyras buvo, viską man padėjo, viena nebūčiau vaiku pasirūpinus, na ir trečia dieną po operacijos, susilenkus jau ėjau į wc, jau vaistų nuo skausmo nebeėmiau, nes jie man vis tiek nepadėjo

Ir viskas pasimiršo lyg buvę prieš kelis metus. Nes turiu mažą žmogutį dėl kurio buvo verta viską ištverti. Dabar 9-ta diena po cp, vaikštau normaliai, šiek tiek suduria pjūvio vietą, bet dabar nėra ką lyginti su pirmąją diena.
Taip kad, prisiskaičiau prieš operaciją, kaip po cp suleidžia vaistų ir nieko nejauti

O pasirodo pajausti teko.