QUOTE(Naoko @ 2007 05 19, 20:22)
Pvz zinau, kad mano nesekmes su vyrais kyla is to, kad pasirenku tik tokius partnerius, kurie is esmes negali buti su manim, nepasiekiamos neiveikiamos virsunes(mergisiai arba tokie, kurie nenori rimtu santykiu pvz), kaip Coelho kazkurioj knygoj ivardijo "neimanoma meile", kuria norisi isgyventi. ir pasirenku taip todel, kad galbut as iveiksiu sita sunkia uzduoti ir tapsiu verta meiles, irodysiu sau ir kitiems, kad as pati geriausia. aisku, nieko nesigauna.
as issianalizavau sau sita dalyka, itariu kur priezastys ir kodel taip yra, bet to paties modelio atsikratyt negaliu , nes su normaliais vyrais irgi negaliu bendrauti, jis paliecia mane, o man atsiduoda kazkokia kraujomaisa.
em.
"aš gal čia ne į temą", bet kažkaip labai sudėtingai čia skamba - analizė, modelis.. vos ne kvantinė fizika, o kalba eina apie žmonių santykius. aha, taip, jo, tai labai subtilu ir sudėtinga, bet gal vis dėlto nereikia tiek koncentruotis, kas buvo negerai ir taikyti sau teorijų apie neįmanomas meiles ar dar kas ką parašė. studentai medikai gi irgi "perserga" visom ligom, apie kurias mokosi.
(netaikau Tau asmeniškai, tačiau mano artimieji, kai aš įsifilosofuodavau apie panašius dalykus ar šiaip
gyvenimo neteisybes (oi, kaip mėgdavau Rūpintojėlio poza ir veidu apie tai mąstyt), artimieji sakydavo, kad turbūt turiu per daug laisvo laiko.)
------
ką aš pastebėjau.
temoje jau buvo minėtas savęs motyvavimas "nuo" ir "link". kai gyvenimą ir pasitaikančias aplinkybes suprantu ne kaip grėsmes (nuo kurių reikia trauktis ir kurių išvenginėti), o kaip būdus, sąlygas norint kažko pasiekti - žymiai "draugiškesnis" tas
tėvas gyvenimas pradeda atrodyt - įrodyk, ką gali! ir užduotys ne sugniuždymui skirtos, o kad jas atlikęs stipresnis pasijustum - matai, susidorojai.
primityvus pavyzdys - ir dabar dar labai aiškiai atsimenu, pirmoji mano sesija man buvo košmaras. kažkodėl buvau visiškai tikra, kad egzaminai - kažkokia bausmė, grėsmė, kažkas didelio, baisaus ir neišvengiamo. kaip jaučiausi? vaistus gėriau! ne tik raminamuosius - ir kitų sveikatos problemų atsirado. ir kaip viskas apsivertė, kai supratau, kad egzaminas - galimybė parodyti, kaip aš viską suprantu, kaip pasiruošiau (ar kad sugebu pasiruošti per neįmanomai trumpą laiką
)
sąlygos/aplinkybės nepasikeitė.
kaip priimsim esamą situaciją, tokia ji ir bus. (ir sudėtingesnės situacijos, ne tik aukščiau patektoji)
(nepasakiau nieko naujo, ane? tai ir valio)
analizuoti savo problemas yra gerai, jei tai daroma su tikslu rasti sprendimą, o ne dar giliau į jas klimpti. tam svarbu per ilgai "neužsisėdėti" analizės etape.
Naoko, sveikinu su "nauja strategija"
*labas rytas
o dabar einu mokytis. nenooooriu - bet! ar sugebėsiu įvykdyt tai, ką užsibrėžiau? atlikti kai, kas suplanuota? jau kitas reikalas 
kažkaip kūnas geria jaučiasi , bet veidukas nea 
O pati sau sedziu lovoj ir kaifuoju 
Suprantu, norisi išsikalbėti ir tuo labiau smagu, kad viena kitą padrąsinat, palaikot, supurtot (šypsojausi skaitydama LinetosBlue postą, šaunuolė 
Kažkaip viskas tapo savaime aišku, nesistengiau būt nei pati geriausia, nei tobulybė. Gera esu savaime, svarbiausia, kad mūsų tolerancija vienas kito atžvilgiu vis dar auga iki šiol. O meilė, kaip jūra iki kelių, man ir šiandien yra truputį turinti kitokią sąvoką, jausmas mus siejantis yra pagrįstas dideliu supratingumu, vienas kito palaikymu, bendrais interesais, meile mūsų vaikui, žinoma ir jausmais, aistra, švelnumu. 
Ilgai reiks laukt tu knygu, nes planuojamas susitikimas rugpjucio pradzioj. Bet laikas greitai bega 
