jei galeciau save sukurti, tai irgi pagrindine mano savybe butu vidine ramybe. Vaizgante pradzioj klause, su kokiais sunkumais susiduriam kurdami save, tai man tas ir yra, kad ieskau ramybes, o patenku i apatija, paskui vel is jos kapstausi, tokie ir sunkumai, taip ir gaunasi...
QUOTE(vaižgantė @ 2007 05 21, 21:39)
Ne "mistika", o "Mistika". Ir nuo kada tu vaiką turi? (Gal aš ką praleidau?
)
Atsiprašau už lyrinius nukrypimus

Atsiprašau už lyrinius nukrypimus

Čia tokia meilės išraiška?

QUOTE(Shidduh @ 2007 05 22, 10:09)
vaižgante, visiškai be reikalo įsižeidei. tavo tobulėjimo nesvarsčiau, o postas buvo skirtas satjai. bet kaip sako vienas labai protingas žmogus, jei turi pretenzijų kitam, kad šis tavyje nepastebi dvasinio prabudimo, vadinasi apie jokį prabudimą kalba negali eiti.
Shidduh, Tu man visad pataisai nuotaika apsireiksdama forume

QUOTE(Ūkanos @ 2007 05 21, 10:13)
Mano nuomone, tokiai kūrybai trukdo visuomenės normos, dogmos, įvairūs akli vadovavimaisi religijomis, trumparegiškumas ir panašūs dalykai.
Manau, kad labiau zmogui trukdo baime buti savimi. Baime daryti tai ko is tikruju nori jis pats, o ne ko is jo tikisi kiti. Baime issiskirti vercia zmones uzsigniauzti, pataikauti, sakyti ir daryti tai, kas padetu islikti jam ju tarpe, baime buti atstumtam.
Zmogus neretai susimasto - ir kuriems velniams as vel taip pasielgiau, kodel vel taip kalbejau, juk turiu savo nuomone, kodel bijau ja isreiksti? Bet kita karta elgiasi vel taip pat. Labai sunku save islaisvinti ir kurti atsiribojant nuo aplinkiniu nuomones (nors tiketina, kad ta nuomone taip pat ne ju, o primesta dar kitu).
QUOTE(zizelius @ 2007 05 22, 08:46)
Pastebėjimas: tema tapo tarpusavio intrigų nagrinėjimu...
Čia jau daug neigiamų emocijų...

Čia jau daug neigiamų emocijų...

To neįmanoma išvengti, nes į šią temą ateina ir mane asmeniškai pažįstančios moterys...Kai kurios yra prieš mane nusiteikę, turi kažkokių nuoskaudų ir pan.
Papildyta:
QUOTE(Shidduh @ 2007 05 22, 09:09)
vaižgante, visiškai be reikalo įsižeidei. tavo tobulėjimo nesvarsčiau, o postas buvo skirtas satjai. bet kaip sako vienas labai protingas žmogus, jei turi pretenzijų kitam, kad šis tavyje nepastebi dvasinio prabudimo, vadinasi apie jokį prabudimą kalba negali eiti.
Kas sakė, kad aš įsižeidžiau? Aš tiesiog ramiai stebiu, kas čia vyksta...O vyksta tai, kas ir turi vykti.

Papildyta:
QUOTE(Mirėja @ 2007 05 22, 09:34)
Yra dalykų, kurių tu tiesiog nežinai. Ir už paprasčiausio klausimo ieškai kažko paslėpto. Aš tik dabar atkreipiau dėmesį, kad Satjos profilyje vaikas įrašytas. Ir natūraliai paklausiau, jei jau viešai kalbam apie savo augimą...Nes net ir šis klausimas su augimu susijęs...Bet jo smulkiau neaiškinsiu. Būtų neetiška.
nu, važgante,
jau buvai pradėjus truputi kilt mano akyse, bet kaip dėjai dabar nuo kėdės veidu į purvą.
einu parsiduot vėl į satjos stovyklą.
respectas, satja, visisiškai rimtai. pagarba tau, kaip buvęs niekam niekada nereikalingas vaikas, tikrai lenkiu galva prieš moterį, kurį sugyventinio kartu negyvenantį vaiką, laiko savo vaiku. kad man taip būtų tada nors kas bent lašelį meilės davęs, nebūčiau tapus ko gero ilgam laikui šio forumo rakštimi.
alia, paaiškink tu man, durnai ir ciniškai bobai, vaižgante, kaip gali moteris-motina ir dar labai patobulėjus dvasiškai taip šlykščiai sakyti? nu aš suprantu, kai netobulėjančios dvasiškai forume visuose kampuose varo kaip nekenčia savo vyrų vaikų iš kitų santuokų, nu bet kaip šitaip kalbėti gali tu?
Papildyta:
nukopinau vaižgantės postą, jei ji netyčia sumanyti brįsti sausa iš balos ir jį pakoreguoti. sorry, vaižgante, tikrai nenoriu tai negražiai elgtis, alia, kad tu man nepalieki kitos išeities. atleisk dar kartą, bet suprask, kad aš tik įrankis dievo rankose.
as esu tam, kad per mane įvyktų dievo valia ir, kad per kančią, kurią jums suteikiu, jūsų sielos gautų nuskaistinimą.



einu parsiduot vėl į satjos stovyklą.


respectas, satja, visisiškai rimtai. pagarba tau, kaip buvęs niekam niekada nereikalingas vaikas, tikrai lenkiu galva prieš moterį, kurį sugyventinio kartu negyvenantį vaiką, laiko savo vaiku. kad man taip būtų tada nors kas bent lašelį meilės davęs, nebūčiau tapus ko gero ilgam laikui šio forumo rakštimi.
alia, paaiškink tu man, durnai ir ciniškai bobai, vaižgante, kaip gali moteris-motina ir dar labai patobulėjus dvasiškai taip šlykščiai sakyti? nu aš suprantu, kai netobulėjančios dvasiškai forume visuose kampuose varo kaip nekenčia savo vyrų vaikų iš kitų santuokų, nu bet kaip šitaip kalbėti gali tu?
Papildyta:
QUOTE(vaižgantė @ 2007 05 22, 12:05)
To neįmanoma išvengti, nes į šią temą ateina ir mane asmeniškai pažįstančios moterys...Kai kurios yra prieš mane nusiteikę, turi kažkokių nuoskaudų ir pan.
Papildyta:
Kas sakė, kad aš įsižeidžiau? Aš tiesiog ramiai stebiu, kas čia vyksta...O vyksta tai, kas ir turi vykti.
Nepykstu nei ant tavęs, nei ant Satjos, nes neturiu dėl ko. Tik man pasirodė keista, kai sugyventinio vaikas, negyvenantis kartu, laikomas savu vaiku...Todėl ir paklausiau.
Papildyta:
Yra dalykų, kurių tu tiesiog nežinai. Ir už paprasčiausio klausimo ieškai kažko paslėpto. Aš tik dabar atkreipiau dėmesį, kad Satjos profilyje vaikas įrašytas. Ir natūraliai paklausiau, jei jau viešai kalbam apie savo augimą...Nes net ir šis klausimas su augimu susijęs...Bet jo smulkiau neaiškinsiu. Būtų neetiška.
Papildyta:
Kas sakė, kad aš įsižeidžiau? Aš tiesiog ramiai stebiu, kas čia vyksta...O vyksta tai, kas ir turi vykti.

Papildyta:
Yra dalykų, kurių tu tiesiog nežinai. Ir už paprasčiausio klausimo ieškai kažko paslėpto. Aš tik dabar atkreipiau dėmesį, kad Satjos profilyje vaikas įrašytas. Ir natūraliai paklausiau, jei jau viešai kalbam apie savo augimą...Nes net ir šis klausimas su augimu susijęs...Bet jo smulkiau neaiškinsiu. Būtų neetiška.
nukopinau vaižgantės postą, jei ji netyčia sumanyti brįsti sausa iš balos ir jį pakoreguoti. sorry, vaižgante, tikrai nenoriu tai negražiai elgtis, alia, kad tu man nepalieki kitos išeities. atleisk dar kartą, bet suprask, kad aš tik įrankis dievo rankose.


QUOTE(com @ 2007 05 22, 10:45)
Manau, kad labiau zmogui trukdo baime buti savimi. Baime daryti tai ko is tikruju nori jis pats, o ne ko is jo tikisi kiti. Baime issiskirti vercia zmones uzsigniauzti, pataikauti, sakyti ir daryti tai, kas padetu islikti jam ju tarpe, baime buti atstumtam.
Zmogus neretai susimasto - ir kuriems velniams as vel taip pasielgiau, kodel vel taip kalbejau, juk turiu savo nuomone, kodel bijau ja isreiksti? Bet kita karta elgiasi vel taip pat. Labai sunku save islaisvinti ir kurti atsiribojant nuo aplinkiniu nuomones (nors tiketina, kad ta nuomone taip pat ne ju, o primesta dar kitu).
Zmogus neretai susimasto - ir kuriems velniams as vel taip pasielgiau, kodel vel taip kalbejau, juk turiu savo nuomone, kodel bijau ja isreiksti? Bet kita karta elgiasi vel taip pat. Labai sunku save islaisvinti ir kurti atsiribojant nuo aplinkiniu nuomones (nors tiketina, kad ta nuomone taip pat ne ju, o primesta dar kitu).
Visiškai sutinku





QUOTE(vaižgantė @ 2007 05 22, 11:05)
Yra dalykų, kurių tu tiesiog nežinai. Ir už paprasčiausio klausimo ieškai kažko paslėpto. Aš tik dabar atkreipiau dėmesį, kad Satjos profilyje vaikas įrašytas. Ir natūraliai paklausiau, jei jau viešai kalbam apie savo augimą...Nes net ir šis klausimas su augimu susijęs...Bet jo smulkiau neaiškinsiu. Būtų neetiška.
Žinau pakankamai šiuo, konkrečiu klausimu ir abejonių nekyla kad ir tu puikiai žinai. Smulkiau neaiškinsiu, bet aš irgi ne pirma diena forume.
Kad "naujagimis" 1985 metų gimimo irgi "nepastebėjai"?
Visko yra šiame pasaulyje, ir viskas yra reikalinga.
Bet man užkliuvo vienas dalykas- kodėl atmetame žmogaus pastangas, galimybę , norą keistis? Kodėl laikome įsikibę savo susidaryto paveikslo apie žmogų, nors per metus, o gal per mėnesį pasikeitė ir jo pažiūros, ir jis pats... Bet mes kažkodėl atsimenam to žmogaus buvusius įsitikinimus, ir vis ieškom kažko, ko jau senai nėra...
Juk niekas nestovi vietoje, ir mes augam, keičiamės kiekvieną dieną. Kartais iš šalies atrodo, kad kitas išduoda savo principus, bet ar mes galime tai vertinti? Svarbiausia, kad žmogus būtų sąžiningas pats su savimi. O tada, kai jautiesi ramus dėl savo sprendimų, veiksmų, tampa visiškai nebesvarbu, kas, ką, kaip ir kodėl kalba, sako...
Taigi, pasidžiaukime kartu su augančiais, einančiais, ieškančiais, o ne vertinkim - juk žmogaus vidaus nepamatuosi, o po žodžiais gali tiek daug visko slypėti...
Bet man užkliuvo vienas dalykas- kodėl atmetame žmogaus pastangas, galimybę , norą keistis? Kodėl laikome įsikibę savo susidaryto paveikslo apie žmogų, nors per metus, o gal per mėnesį pasikeitė ir jo pažiūros, ir jis pats... Bet mes kažkodėl atsimenam to žmogaus buvusius įsitikinimus, ir vis ieškom kažko, ko jau senai nėra...
Juk niekas nestovi vietoje, ir mes augam, keičiamės kiekvieną dieną. Kartais iš šalies atrodo, kad kitas išduoda savo principus, bet ar mes galime tai vertinti? Svarbiausia, kad žmogus būtų sąžiningas pats su savimi. O tada, kai jautiesi ramus dėl savo sprendimų, veiksmų, tampa visiškai nebesvarbu, kas, ką, kaip ir kodėl kalba, sako...
Taigi, pasidžiaukime kartu su augančiais, einančiais, ieškančiais, o ne vertinkim - juk žmogaus vidaus nepamatuosi, o po žodžiais gali tiek daug visko slypėti...

QUOTE(com @ 2007 05 22, 10:45)
Manau, kad labiau zmogui trukdo baime buti savimi. Baime daryti tai ko is tikruju nori jis pats, o ne ko is jo tikisi kiti. Baime issiskirti vercia zmones uzsigniauzti, pataikauti, sakyti ir daryti tai, kas padetu islikti jam ju tarpe, baime buti atstumtam.
Zmogus neretai susimasto - ir kuriems velniams as vel taip pasielgiau, kodel vel taip kalbejau, juk turiu savo nuomone, kodel bijau ja isreiksti? Bet kita karta elgiasi vel taip pat. Labai sunku save islaisvinti ir kurti atsiribojant nuo aplinkiniu nuomones (nors tiketina, kad ta nuomone taip pat ne ju, o primesta dar kitu).
Zmogus neretai susimasto - ir kuriems velniams as vel taip pasielgiau, kodel vel taip kalbejau, juk turiu savo nuomone, kodel bijau ja isreiksti? Bet kita karta elgiasi vel taip pat. Labai sunku save islaisvinti ir kurti atsiribojant nuo aplinkiniu nuomones (nors tiketina, kad ta nuomone taip pat ne ju, o primesta dar kitu).
Visiskai sutinku su tuo, kas parasyta.Daznai, oi kaip daznai elgiuosi butent taip - sakau, ko manau jog zmogus tikisi is manes, nors galvoju visai ka kita.Tada tokia daugiaveide pasijuntu...

Kita vertus - kartais reikia nutyleti, nes matgai zmogaus nesusivokima, kam visada reikia laiko, o jo kaip tik zmogus mano neturys.Tad daznas is musu ir nesusimastom kaip stipriai ir galingai itakojam savus ir kiekvieno is musu, gyvenimus