Į TEMĄ
KAIP AŠ NUSIPIRKAU PAČIĄ GRAŽIAUSIĄ SALOTŲ GŪŽĘ
turiu tokią problemelę (greičiausiai tai karminis mazgas

): mano mama pats "nelaimingiausias, labiausiai nuskriaustas, išnaudojamas ir nemylimas" žmogus visame pasaulyje, ji prisimena tik tai, kas gyvenime nutiko blogo, tik tuos, kurie nuskriaudė, visame kame ji mato vargus, nepriteklių, pavydą; baimė dėl rytojaus - nuolatinis mūsų šeimos palydovas; mes - vaikai - užaugome, kad ir mylimi, tačiau nesąmoningai mokomi, kad pasaulis - priešiškas, draugų - nėra, gyvenimas - tai "ašarų pakalnė"; formuojantis pasaulėžiūrai, vis ateidavo mintis į galvą "na, negi tikrai viskas taip blogai"

, bet vis tik ta negatyvizmo sėkla buvo įsodinta ir gerai įaugo į pasąmonę: pas gydytojus aš vis dar negaliu ramiai nueiti, nes "niekam tavo sveikata nerūpi", negaliu ramiai apsipirkti, nes "visi tik ir taikosi apsukti" ir t.t., suprantu, kad viskas tik mano galvoje, kad aš pati savo priešiškumu sukuriu tokį santykį su aplinka (nes visada apsuka, ir dar nė vienas vizitas pas dantistą nesibaigė laimingai

), bet...pakeisti tai sunkiai sekėsi..
prieš kelias dienas vaikštinėjau po turgų; myniau myniau aplink žalumynų prekystalius, žiūrėdama ne tiek į salotas, kiek į pardavėjas, kol galiausiai sustojau suvokusi (pirmą kartą gyvenime), kad nuolat taip darau, nuolat apsipirkynėjimą paverčiu tikra kankyne, bijau būti apgauta, nes visos pardavėjos man panašios į aferistes

tada tiesiog užsimerkiau ir atsimerkusi pažvelgiau į eilę veidų už prekystalių kitomis akimis, tiesiog pažvelgiau į jas su meilę, iškilo vaizdai kaip kiekviena iš jų pukši savo darželyje prie lysvių su morkomis ir svogūnais, kaip skuba ankstų rytą į turgų, gal būt važiuoja ilgą kelią, kaip pergyveną dėl kaitrią dieną greitai vystančių špinatų ir salotų, kaip važiuojant vakarop namo nuperka anūkams lauktuvių - saldainių (mano močiutė taip darydavo

)... tą dien grįžusi namo pažiūrėjau į savo nupirktas salotas...tikrai, tai buvo pati gražiausia gūžė, kokią tik kada esu nupirkusi
akimirka, kai suvoki, jog nesi aplinkybių auka, kad pati formuoji savo gyvenimą, formuoji Save, savo pasaulį, nuostabi,
štai toks vienas, nedidelis epizodėlis iš mano Savęs Kūrimo
DABAR NE Į TEMĄ
QUOTE(vaižgantė @ 2007 05 22, 14:28)
Kai kurios čia atėję tik taip ir elgiasi. Ar turi tai kokią prasmę? Ar galima iš pykčio, pavydo, smerkimo ką nors gražaus sukurti? Ne, tik į savo karmos ąsotį dar kibirą purvo įsitėškiam. Kam?
tikrai, Vaižgantė, kam?