Aš esu savęs kūrėjas...

O kas tamtsa tuo itikino? O gal sirdis jaucia, kad esi kalta taip mastydama? IR neatsikratau jausmo, kad net po nikais slepiasi vienas ir tas pat...nesvarbu ar tai asmuo, ar tai mastymas...
Jei zmogus nesuvokia, kad mintys ir isitikinimai programuoja elgesi, o elgesys kuria pasekmes, tad elgtis vienu ir tuo paciu budu vel ir vel ir vel yra nieko daugiau kaip beprotyste, nezinau kas tokiam zmogui begali padeti.
Toks zmogus kaltins visus ir viska visai nesusimastydamas, kodel serga , kodel nesiseka, kodel apsuptas vienokiu ar kitokiu zmoniu.O su laiku dar blogiau - susiburs bendraminciu ir gailestinguju ratas, kuris kaip gelezine siena apjuos ir nebeliks galimybes istrukti.Liudna tokio zmogaus ateitis, pilna skausmo ir kancios, po kuria murkdomasi su malonumu, nes aplinkos gailestis naikina bet kokias galimybes susivokti ir daryti isvadas, del ko nebeimanoma susitaikyti su tuo, ko keisti nenorima.Kalbant apie pasekmes metaforiskai ,vienam uztenka plytos , nukritusios ant galvos, kitam reikia sienos nuvirtusios, o dar kitam ir daugiabucio namo bloku siena nepades, nes nera geranoriskumo ir tai labiausia liudina.
Kalbant apie berniukus ir mergytes - jauciasi is kai kuriu pasisakymu, kad nera poreikio kurti, nes pagiezos tiek daug, kad paprasciausiai nebelieka vietos kurybai, nebekalbant jau apie poreiki...va ir vaikstom tokie bejegiai, pilni baimiu ir skauduliu, uzmaskuotu sarkazmo. Man tai primena uzsispyrusi zveja, kuris zvejoja netinkamoje vietoje, akies krasteliu stebedamas ir visa pasauli keikdamas, kad kitoje upes puseje zmogus traukia zuvi po zuvies...ir nesuvokia, kad tereikia perbristi upe ir , kad kibimo tikimbe isaugs simteriopai - pabreziu - tikimybe, o tai labai ir labai daug. Juk reikia pradeti nuo kazkur

vaizgante, as visai nepiktai pasakiau. man tik liudna skaityt ir gaila to vaiko.
Jusu irgi jau gaila
Is vaiko atimt vaikyste ir kimst i galva ezoterika tai...

Argi ezoterika- šnekėti su vaiku apie tai, kad nereikėtų kitų smerkti, pavydėti, pykti ant kito? Man labiau gaila vaikų, su kuriais mamos apie tai nekalba...

viskas teisingai, kalbetis reikia apie viska. bet ne apie reiki 2 pakopa ar panasius kliedesius, kuriais smaginasi suaugusieji. ir jei vaikas susizeidzia, tai taip atsitinka del to, kad uzkliuvo ir pargriuvo (ar panasiai), o ne del to, kad is auksciau jam cia siunciama bausme uz bloga elgesi


Vaizgante, o kodel tu visada man kandi? musu nuomones nesutampa, tai tiesa, bet kodel del to reikia sitaip zeminti kita zmogu?

Norėčiau tavęs lygiai to paties paklausti.
O tapti reikistu sūnui buvo savaime suprantamas dalykas- jį visai mažiuką rankomis gydydavo jo krikštatėvis. Mano vaikams tokie dalykai yra kasdienybė...
Traumos niekada nebūna atsitiktinės, ypač, jei matai, kad ramaus būdo vaiką jos tarsi persekioti pradeda...Kelių traumos pasibaigė tada, kai jis kas vakarą melstis pradėjo.

tokie dalykai kasdienybe...
betgi cia smegenu plovimas. o vaikai juk tokie imlus

Taip, man ir mano vaikams kasdienybė yra dalykai, kurie kitiems atrodo mistika.

Viskas gerai, kas gerai baigiasi.

Kai užauginsim vaikus, galėsim susitikti ir pasišnekėti

gerai:)man kolkas viskas vyksta pagal plana, tik dabar neturiu pianino namie, kad galeciau pamokyti dukra bendram issilavinimui:)
va Jus ezoterika vaikams nuo mazens, o as menus... rimta muzika, gerus spektaklius, parodas, poezija... gal ir be reikalo bet niekur nuo to nepabegsi, kas aktualu paciai, ta ir vaikai gauna

Va, būtent. Kas aktualu pačiai, tai ir vaikai gauna. Muzika, parodos, spektakliai, knygos. Taigi mudviejų auklėjimas nelabai kuo skiriasi. Vienas mano sūnus mokosi sustiprintos dailės klasėje, kitas- Valdorfo mokykloje, kur didelis dėmesys menams ir kalboms, o dukrą planuoju leisti mokytis muzikos. Aš pati esu baigus dailės mokyklą, užaugus vartydama dailės albumus ir skaitydama apie dailininkų gyvenimus, sėdėdama mamos repeticijose, kartu su ja kurdama scenarijus agitbrigadoms bei renginiams mano mokykloje, pozuodama brolio paveikslams...Nuo 8 m. kuriu eiles, stačiau spektaklius su mokiniais (pati kūriau scenarijus, mezgiau lėles, dariau dekoracijas ir t.t.). Taigi mano akiratis nėra siauras ir neapsiriboja tik ezoterika...

As beskaitydama net lupa prikandau... taip save stipriai emociskai kuriau skaitydama judvieju dialoga...Gerbiu ir zaviuosi tavimi Vaizgante , kad islikai kuo esi