Aš esu savęs kūrėjas...

o jeigu gautum per tą pačią galvą taip kad nebeprisikeltum? jei tamtų gyvenimas kančia? irgi džiaugtumeisi kad "gavai pamoką"? "priimtum realybę" ? kartais panašu kad ginančios tą "karmos" "kūrimo" poziciją pernelyg skendi iliuzijose


JAMAIKA - labai gražiai ir teisingai išreiškei mintis. Tirai.. net keista, kad tą kaltę, esamą ar menamą bamdoma primesti ne tokiems sėkmingiems žmonėms. regis Lietuvoje karmos teorijos nėra jau tokios populiarios, deja deja.. slaugydama onkologinėje ligoninėje ligonį mačiau kaip pakankamai didelė dalis žmonių nenori kad kiti žinotų apie jų ligą - ne privatumo siekis, bet baimė, kad kiti sužinos kad serga vėžiu - nes tai gėda...

Aš matau blogį, Naoko, matau Tiesiog kuriu save, kad su juo ir šalia jo negyventi Skausmingo konflikto metu pastebiu, kiek dingo džiaugsmo, ramybės, saugumo jausmo. Bet negatyvūs dalykai nevyksta ir be mano pačios sutikimo (kalbu apie tuos dalykus, nuo kurių galiu atsiriboti: kriminalinės kronikos per TV, žudymai, apiplėšimai aprašyti spaudoje, jų neskaitau, neanalizuoju). Šioje vietoje visi esame laisvi ir galime tą naštą nusimesti.


Kaltė dažnai ne kaimynų, bendradarbių, kalta būna ir artimiausia aplinka - giminės, nes jiems gėda savo tarpe turėti ligonį (čia tavo nupasakotu atveju). Beje, slėpimas ne visada yra gėdingas. Kai prieš kelis metus iš gyvenimo pasitraukė mano dėdė, jo žilagalvei mamai buvo pasakyta, kad sūnų ištiko antras insultas. Ne iš gėdos taip buvo elgiamasi, tiesiog saugant senos moters sveikatą. Ir visiškai nemanau, kad mano nupasakotoje situacijoje buvo pasielgta neteisingai.

Vakar teko garbe klausytis Deepak Chopros pasakojimo apie Buddha.
Kas buvo nuostabiausia tai tai, kad viskas zymiai paprasciau, nei mes manom.
Daug kalbama apie skausma sioje temoje, bet ar suvokiama,
kad ten kur musu demesys ten ir mes patys.Samoningai sutelkus demesi i MEILE, esam meileje ir is to jau isplaukia visai kitoks elgesys, nes mus aplanko visai kitoks supratimas kas yra skausmas.Buddha transformavo skausma i nusvitima.Kaip jis tai padare? Skaitykim jo gyvenimo istorija ir gal suvoksim, kad ka mes beisgyventume, prisidedam prie kritines mases kurimo. As renkuosi vilti, ramybe ir MEILE ir tai mano kasdiene pareiga prisiminti ir islaikyti samoninguma bet kokioje situacijoje. Tai mano pasirinkimas.Taip siandien kuriu save

suprantu vardan ramybės - tavo minėtu atveju aš irgi ko gero neskleisčiau tiesos viešai.
BET: su onkologiniais ligoniais - vat šitoje temoje labai aiškiai kai kurie personažai šaukė - "karma", "už nuodėmės" ir panašus briedas. jei patikėčiau - ar man nebūtų baisu, kad mano šeimoje tiek sergančių? savo protu aš sakau - taip, senelis susirgo nuo rūkymo. gal. bet tai rizikos veiksnys. o ką pasakytų šitos "ponios"? "baisu, kokia baisi karma, kaip baisiai žmonės mąstė kad net vėžį prisišaukė... vien už tokiu aiškinimus nusipelno į kailį. nes didina artimųjų kančią - ne tik žinoti ir kartu iškęsti visą baisumą tik ligos, bet dar ir patirti panieką ir pažeminimą.

Žinai...asmeniškai aš neneigiu dalykų, kurių nesuprantu. Yra nuodėmės, kurias reikės išpirkti (atgailauti), yra karma. Ar baisiau nuo to, kad nežinai, ar nuo didesnio žinojimo? Šiandien dar nežinau, kas baisiau, bet ko gero ateis laikas ir tam žinojimui.

Bet kokiu atveju - vieną dieną aš nebeprisikelsiu Ar aš priimsiu tai kaip realybę ar ją neigsiu, tai nekeičia paties fakto. O jeigu atsakyti tiesiogiai į klausimą - ar aš turėčiau dabar sukoncentruoti savo dėmesį, mintis į tai, kad galbūt mano gyvenimas taps kančia ? Arba dar geriau, turėčiau dabar sukti galvą, kodėl, kiek žmonių ir kuo tiki ?
Niekam nieko primesti neketinu Kur parašyta, kad aš neslaugiau onkologinio ligonio ??? Ar dabar turėčiau lakstyti po temas ir visiems prikišamai, rodyti, kad mano kančia begalinė, piktintis, kad žmonės gyvena savo džiaugsmais ir rūpesčiais ?


Papildyta:


Ačiū, kad pasidalinai
Man labai patiko kažkieno žodžiai, tik neatsimenu tikslios citatos, bet esmė išliko

" To, ko nėra Tavo sieloje, nėra niekur, to nėra visoje visatoje "

baisiausia kai žmonės nežinodami ir nesuprasdami puola aiškinti

nežinau ir aš. man pasaulis įdomus. ir jį suvokti įdomu. bet suvokti pilnai. ne per rakto skylutę.

Kūriau, kūriau aš save, tris desietkas metų storojaus. Pilna pozityvo, meilės; sparnai jau kalasi, tik dar nesimato.
Tik štai naujiena — sergu vėžiu! O kūrybiniame plane tokio dalyko nebuvo... Kažkur padariau klaidų? Kaip identifikuot? Kaip ištaisyt? Kaip atpirkt? Kitame gyvenime? O jei ten atgimsiu žole, kažkas šnai ir nupjaus? Ar čia jau bus atpirkta (tfu, koks prativnas žodis šiame kontekste)? Ar ne protingiau būtų gydytis ir GYVENT ŠIAME GYVENIME?
Vaižgante, a, Vaižgante?
Papildyta:

Asmeniškai patarčiau ir neteigti tų dalykų, kurių nesupranti.

Nenorejau kistis bet neiskentejau Iskart noriu pasakyti kad neskaitau saves proto bokstu ir pritariu kad ko daugiau zinai to daugiau supranti kad nieko nezinai- taigi mano gyvenimo kredo: mokytis mokytis ir mokytis aisku kad ne komunizmu
Ka noriu parasyti
Lazarevas tai pats logiskiausias paaiskinimas kodel mes turim ka turim ir kodel tokios esam (grazios protingos turtingos talentingos sveikos ir t.t. arba ne labai arba visai ne) Taigi paprastas pavyzdys-turtinga(s), protinga(s),sveika(s), grazi(us), atiduodanti(s) daug pinigu labdarai, padedanti(s) zmoniems bedoj- moteris ar vyras staiga ne is to ne is sijo tampa invalide(u) ar suserga ar papuola i avarija nesvarbu. Klausymas kodel juk niekam nieko blogo nepadaro atvirksciai visiems padedavo? O pagal Lazarevo viskas tvarkoj pvz senele nuejo i kaire arba atstume kito zmogaus meile ir nenueijo i kaire ir rezultatas anukas-invalidas. Aisku as visa tai utriruju (supaprastinau) bet esme kaip man atrodo tokia.
Jei susieji savo gyvenima su dievu (katalikybe) ir stengiesi gyventi pagal 10 isakimus tai dar nereiskia t.y. nera lygus laimingas be skausmo gyvenimas. Bet cia jau daugiau klaustuku: kartais po mums labai sunkaus isbandymo atsakymo kodel jis buvo duotas mes gaunam iskart, kartais po keliu metu o kartais mirties patale arba net anam pasaulyje. Cia jau sunkiau visa tai ir suprasti ir priimti
Yra begaline teoriju atsakanciu i klausimus: ka daryt, kas kaltas , kam geriau gyventi ir kodel
Ir dar neatmesim liaudes isminties : kaip paklosi taip ir miegosi, ka pasiesi ta ir pjausi ir tt
O dabar ka galvoju del diskusijos ir kodel isikisau
As kaip zmogus turiu laisve rinktis kaip gyventi su kuo ir ar buti laimingai ar matyti kad yra geriasnes, turtingesnes, sveikiasnes ir t.t. uz manes ir buti del to nelaimingai atsakinga esu as. Ir kaip as ziuriu i gyvenima ar su sypsena net pro asaros jei sunku ir su viltimi kad sunkumai praeis ar nepatenkinta ir gailejanti saves toks ir bus mano gyvenimas, tokie zmones bus aplink manes (uzjaucianti man ir mylinti manes ar pikti ir pavydus, pagrinde) Todel as perfrazuosiu Sekspira: yra daug kas neaisku musu mokslininkams ir visi turi teise issakyti savo nuomone ir nuo manes priklauso kaip as ta nuomone priimsiu ar su pikciu ir noru irodyti kad as esu protingesne ir atsakydama stengtis ikasti kitaip mastancio ar geranoriskai rasti kaz ka sau naujo arba graziai paprasyti paaiskinti. Nevaidinu gerute ir as pykstu ir griunu bet keldamasi stengiuosi mokytis is klaidu
Bijau kad isejo is serijos :tu pats supratai ka parasei?
Norejau tik issakyti savo nuomone atsiprasau jei ne i tema

kiek klaidu, sunku suprasti
Papildyta:

Mociute pasiko visa reikala Pagal Lazareva

Siaip labai megstu ironizuoti bet jei ir susirgai sunkiai nuo musu paciu priklauso kaip gyventi ar pikti ant pasauli ir buti nasta ir sau ir kitiems ar visa tai ramiai priimti ir gydytis. Ir cia vel gi priklauso viskas nuo manes :vezys pradinej stadijoj isgydomas, periodiskai darydama tyrimus laiku surasdama neturiesiu dideliu problemu, tik mano gyvenimas truputi pasikeis bet vel gi priklauso tai nuo manes kaip priimti. Taigi isvada viena koki as sau gyvenia sukursiu toki ir turesiu
Todel ir pritariu sios temos kurejai :as esu saves (ir savo gyvenimo) kurejas

Vienas gydytojas yra sakes kad nuo nuotaikos su kuria mes sedam prie stalo priklauso kaip musu organizmas priims ta pati maista: jei pikti, nepatenkinti- maistas taps nuodais o jei linksmi ir laimingi tas pats maistas atnes nauda