Tik ka gryzau isvaliusi viena buta - mano pazystami "daro pinigus" supirkinedami nekilnojama turta ir nuomodami butus. Juos pazystu jau gerus du metus - gyvenimas suveda kaip as sakau vienus kitiems reikalingus zmones, bet ne apie tai dabar rasysiu. Mano daugelis isgyvenimu siejasi su arogancija, su saves nuvertinimu ir vidine agresija, kuri kyla is arogancijos.Pries savaite skambina man nepazystama moteris , prisistato kaip S. ir R. asistente ir praso, kad tuo ir tuo adresu nuvykusi isvalyciau buta, nes gyvenojai issikrausto.Kalbant telefonu mano "antenos isijungia" ir imu gaudyti signalus...nepatinka man jie, oi nepatinka...vidujai atsitraukiu ir vel stebiu viska, bet jau is salies."Uzsiziebia pilkoji arogancijos lempute, viduje ima galvas kelti gyvatukai ir susivokiu - turesiu isbandyma.Stebiu toliau - kas dar be arogancijos islys...tyla.Nereguoju - stebiu, moteris "spusteli gazo pedala...pasitraukiu dar zingsneli i sona - stebiu ir klausau.Kai ji pabaigia, paprasau raktu, ji klausia kada man patogiau, pasisako galinti uzvesti, galinti net siandien pat juos padauginusi palikti po akmenuku prie buto - tyliu.Ji ima aiskinti kaip butas nesvarus, kaip asmenys ten gyvene...bla...bla...bla... atsijungiu.Kai ji issekusi uztyla, paprasau, kad raktus atveztu ir paliktu mano pasto dezeleje ir tai ji gali padaryti jai patogiu metu.Padekojum, atsisveikinu ir padedu rageli.
|| dalis.Po dvieju dienu randu raktus.Ir telefone zinute - kad ji labai susirupinusi ar as pajegsiu atlikti darba , nes ir vel....kaip ten apleista ir ......bla bla bla... neklausau, nes isijungia pilkoji lempute.Zinute istrinu.
Kadangi turiu raktus ir laiko, nuvaziuoju apsidairyti - matau giliai kambaryje sedincia moteriske tarp deziu.Pakelusi liudnas akis ir is nuovargio papilkejusi veida istaria - pavargau, kraustytojai veluoja, masinos neturiu...ir susigriebusi klausiamai ziuri i mane. As pasisakau kas as ir ko cia atvaziavau , o ji palingavusi galva istaria, kad pati viska isvalysianti, o ir kilimus jau pasamde kompanija, kuri profesionaliai valo, tad mano vargas bereikalingas...ir matau, kad is nuovargio , o gal is rupesio nesuvokia ko as cia stoviu.Apzvelgus aplinka isvaziuoju.
Isedu i masina ir galvoju - visa ta panika sklindanti telefonu is pokalbiu su asistente ir ta moteris, sedinti prie zidinio - kur cia suo pakastas? Susitelkiu i save ir mintimis "prasuku " savo gyvenimo ivykius kaip filmo juosta , ieskodama savyje visu ivykiu, isgyvenumu, kurie visiskai panasus arba analogiski... ir randu.Isgyvenu kiekviena is ju ir su dekingumu sirdyje matau, kad visa ta situacija yra man tik isbandymas, kaip gerai paruosiau savus namu darbus.O paruosiau juos gerai ir net labai gerai, nes "neuzkibau" ant kabliuko, kuris vis dar tuscias kybo virs galvos.Anksciau manydavau, kad tai man, mano, kad turiu , net privalau sureaguoti, nes tai taip neteisinga....Dabar suprantu, kad jei tai ne mano, ne man ir kistis.Tad asistentes arogancija tures susirasti kita asmeni, kita situacija , kad galetu buti isreiksta.Ir dziaugiuosi sia diena, nes kuriu save samoningai:)
ISVADOS - kiekvienas zmogus su kuriuo mus suveda gyvenimas yra musu paciu gyvenimo dalimi.Kaip mes i ji reaguojam, tai yra musu kiekvieno asmeninis reikalas.Ir dar zinau - kad kai ziurim i veidrodi, matom savaji kuna, ne kieno nors kito.Tad norint pamatyti savo sielos atspindi, mums siunciami zmones, kurie isoreje atspindi musu vidinius isgyvenimus, bet konfliktas kyla tada, kai mes susitapatinam su tais atspindziais , savais jausmais ir emocijomis (pvz - as galiu tingeti, bet as nesu tingine ). Tad linkiu graziu
ir linksmu kurybos
akimirku
Prieš keletą dienų aptikau savyje dar vieną dalyką, kurio maniau, kad neturiu. O pasirodo, kad jis kaip kokia usnis išsikėtojus ir gražų žiedą išleidus. Teks kirsti... 
