QUOTE(Heidėja @ 2007 06 06, 16:02)
vaizgante, nei vienas nesame tobulas.
Idomu man, jei tu neradai reikiamo jaukumo Tikejimo zodyje, kazko per anksta katalikybe, radai sielos mokytojus, praktikuoji reiki, violetines liepsnos saukinius, tai kieno pagalba save kuri? Ir is kur zinai, kad propaguoji teigiamus dalykus?
Taip ir nesuprantu, mums keistis pagal kazka, lygiuojantis i kazka, ar tiesiog samoningai buti geriems, mylintiems?
Saves kurimas? Kas tai? Saves supratimas, pajautimas? Ar zinojimas kelio, kuriuo einame, kad i kazkur nueitume?
Jaukumą "Tikėjimo žodyje" aš radau, bet tai išaugau, kaip rūbus išaugam. Kurį laiką mane patenkino ir katalikybė, kol pagrindines katalikų knygas neišnagrinėjau ir pamačiau, kad ten siūloma aklai tikėti ir nedrįsti mąstyti, nes viskas, ko mūsų protai nesuvokia, yra didis slėpinys.
Su violetine liepsna užsiimu gal šešeri metai, treti metai užsiimu reiki ir su draugais važinėju į meditacijas. Gal ir tai kažkada išaugsiu.
Kieno pagalba save kuriu? Turiu Dvasinius Mokytojus. Šiandien, kai nežinojau, kaip pasielgti, kreipiausi į juos prašydama pagalbos. Prašiau duoti man atsakymą per vieną konkretų žmogų. Po keletos valandų mane susirado tas žmogus ir atsakė į mano klausimą. Va taip. Labai paprastai.
Šioje temoje man nepatinka vienas dalykas- visi, kas netingi, tardo mane, kaip aš save kuriu. Tema gi nesivadina- "kaip save kuria vaižgantė".
Aquila non captat muscas .