Kaip ir kur susipažinote su antrąja puse?

As pati vis tuo dar netikiu,nes gyvenime buvau ne karta nusvilusi nuo vaikinu ir jais nepasitikedavau,kol nesutikau jo. O dabar kai myliu ir jauciuosi mylima,tai saugau ir nenoriu jo prarast,nes dabar jis viskas ka as turiu ir nedarau to ko nenoriu kad mna padarytu...

Matyt už viską, ką tenka gyvenime patirti, mums anksčiau ar vėliau būna atlyginta

tai jautirai Mottto ,o pats vedes esi?

Dar ne

aha

Labutis, mano pazintis su dabartiniu vyru prasidejo pries kokius penkerius metus.Susitikom mano draugo gimtadienyje , susipazinom ir toliau pasukom savais keliais.Kadangi abieju geriausias draugas buvo tas pats zmogus tai susitikdavom daznokai, taciau jis turejo drauge as turejau savo darugus ir dmesio labai nekreipdavom.Pris pora metu buvo grazi vasara, kai sugalvojom isvaziuot savaitgaly prie Kauno Mariu svesti Joniniu, ten dalyvavo ir jis.Kadangi sventem labai linksmai, pradejome poruotis (na zinot kaip buna, alkoholis, lauzas, fejerverkai ir pan...).Ta vakara praleidome drauge.Po sio savaitgalio buvo dar keletas isvyku i gamta ir visuomet mes budavom kartu.Taip prabego beveik visa vasara.Rugpjucio menesi kartu su draugais isplaukem su baidarem ir vel mes buvome kartu, plaukem tris dienas, tad laiko pabuti drauge tikrai uzteko. Smagus budavao savaitgaliai, taciau savaites dienomis mes visai nebendraudavom , jis gyveno savo gyvenima as savo. Ta savaitgaly isgirdau tai , ko laukiau visa vasara, jis prisipazino, kad negali apie mane nebegalvoti (kaip sakoma alkoholis atrisa liezuvi).
Gryze po keliones mes ir vel nebendravom, kol viena diena as parasiau jam zinute ir pakvieciau pasivaikscioti.Zinoma jisai sutiko ir i pasimatyama tejo su gele
Nuo tos dienos mes jau vaikstom daugiau nei du metus kartu, pernai atsokom vestuves ir augima nuostabu suneli
Daznai, pagalvoju, kaip butu pasisukes likimas , jeigu buciau neparasius zinutes, gal ir dabar dar tebevaiksciociau viena
Merginos, nedelskit, jei patinka pasakykit, nes kartais vyra esti visai nedrasus

Pamokanti istorija Merginos, nebijokite imtis iniciatyvos!

TUKUTIS 1978 07 31, saunuole!!! kaip sakant kiekvienas esame savo likimo kalvis, tu tai irodei pati pasidarydama laime labai grazi istorija

Aciu, tik nepykit uz klaidas, kuriu labai jau daug priveliau, nes mazasis likimo dalyvis buvo prisijunges prie istorijos

As visada norejau apie savo draugyste papasakoti yspudingai grazia istorija.... Bet isejo taip, kad ji beveik banali Buvom su MB grupiokai, kurie net dorai nebendraudavom, kai jis metais atsiliko, pradejom karts nuo karto susitikineti. Jis ateidavo pas mane i bendrabuti, eidavom kartu i parduotuves, i kabakus. Bet esme tame, kad tuo metu as jau turejau vaikina, o jis tebuvo "TIK" geriausias draugas Dabar taip juokingai skamba. Bet atvirai pasakysiu jis buvo tikrai geriausias mano per visa tumpa gyvenimeli turetas draugas. Net su merginom taip nebludindavom ir nesilinksmindavom, kaip su juo. Mane lyg magnetas prie jo trauke, nezinau kas jame tokio, kad negaledavau ne dienos su juo nesusitikus. Aisku, kaip visada buna tokiose situacijose,tuometini savo vaikina matydavau tik karta per menesi, o su geriausiu draugu susitikdavom kasdien ir visur eidavom kartu. O viename festivalyje...... Jau aisku, tikriausiai kuom tas festivalis baigesi.. Mes isgerem, pradejom kaip visada dukti, sokti ir netycia uzejom i jo megstamo Roko-metalo koridoriu, ten tuo metu grojo kazkoki lyriska gabala. Apsvaige nuo alaus ir nuo dar kazko, kas ta vakara sklande tarp musu mes pasibuciavom. Tuo metu man ausyse lyg suspigo balsas "Ka tu darai? Cia juk tavo geriausias draugas!" Bet jis nebuvo isgirstas. Nemokejau perlipti per save ir nebeismatyti su juo daugiau. Taip buvo beveik net fiziskai neimanoma! Susitikdavom issiaiskinti ka zadam toliau daryti su musu draugyste, bet trauka buvo nezmoniskai stipri, jo kvapas vede is proto, siluma sklindanti nuo jo, artumas, tos svelnios rankos, lyg kudikio putlutes lupos aptemdydavo prota kiekviena karta susitikus. Bandem nesimatyti pora savaiciu, bet as neistverus paprasiau susitikti ir aisku mes pasimylejom, parke, svieciant vasaros pilnaciai... Savo tuometini drauga irgi be galo mylejau arba man tik taip atrode. Tad tie puse metu, kai bandziau apsispresti ka man daryti buvo tikrai sunkus ir kupini asaru. Labai kankinausi, nes nenorejau paleisti nei vieno, bet supratau, kad zaisti jausmais negalima. Aisku nugalejo ta nezmoniskai stipri aistra ir stai jau si lapkriti svenciam 3 metukus, kaip esam drauge

viksriukas, suzavejai nieko banalaus ir viskas su labai tikrais jausmais!

Aciu Smagu, kad patiko kazkam Zinai, dar ir dabar viska is naujo prisiminus visa kune apeme toks keistas vidinis drebuliukas. Atsimenu kazkada ejom is parduotuves link mano barako. Salia ejo ir mano kambarioke, nuo kurios draugyste slepem. Tai be galo norejosi vienas prie kito prisiliesti, bet nebuvo kaip, kad neissiduotumem. Tai visa kelia zaidem gaudyniu, kuris kuri palies. As jam paimu uz rankos ir begu, o jis tada vejasi ir abieju akyse tokios ziezirbos, kad tikrai nesupratau kaip kambarioke nesuprato