Kaip ir kur susipažinote su antrąja puse?

Aišku, kam čia dar laiką gaišt?

Sakyciau banaliu banali musu susipazinimo istorija
Vakarinis pasivaiksciojimas ir plepalas tarp mergaiciu,staiga sustoja masina ir pasisiulo pavezti...Iki namu netoli,kam man to reikia,be to siais laikas visko buna Drauge sako ko spyriojies cia mano pazystami Ikalbejo...Vienas is pazystamu(ju buvo 2)pradeda mane mergint Galvoju zinau as tokius:nagai :Iskart klaust vardo,bet niekadnepamirsiu to uzklausimo:
Koks geriausio mamos ir tetes darbo vardas??
Praso telefono,siulo susitikt dar karta...As vis dar tos pacios nuomones...Drauge duoda,nes namo pirma parveza mane,po to ja
Po 2 savaiciu sulaukiu skambucio(nes iskart po susipazinimo buvo isvykes),poto skambuciai,zinutes susitikimai kone kasdien...Ir taip mes jau visi 6 metai kartu

O aš savo brangiausiąjį susiradau per reklaminį skelbimą
Ieškojau vienų tokių kursų, ir radau jo įdėtą skelbimą apie nuotolines studijas. Tai ir parašiau ta tema, nieko pašalinio galvoje neturėdama... Po kokios savaitės išsiaiškinom, kad esam skirtingose gaublio pusėse. Še tau boba ir devintinės... Na bet studijų tema bendravom toliau. Paskui pasikeitėm nuotraukomis. Tai abu vienas kitam kritom į širdį iš pirmo žvilgsnio. Pradėjom bendrauti per Skype. Vaje, kaip pirmą kartą išgirdus jo balsą man jis nepatiko Jaudinosi, matyt, beprotiškai..
Tačiau paskui viskas buvo gerai, apsipratom. Taip bendravom gerą pusmetį, tada išvažiavau atostogų pas jį. Ten, kalnuose gavau sužadėtuvių žiedą.
Deja, teko grįžti dar kuriam laikui į savąją gaublio pusę, galutinai susidėlioti taškus, apsispręsti. Nors buvo įvairių niuansų, viduje visuomet tvirtai jaučiau, kad turiu būti su juo. Na ir ką, po dar trijų mėnesių susikroviau lagaminus ir išvažiavau pas jį. O dabar, kaip matote iš parašo, viskas savo vietose
Jaučiamės tarsi ištraukę laimingą loterijos bilietą

Jis su gimine baliavojo, o aš...o aš tam baliuj buvau užsakyta dirbt Išsiskyrėm palikę viens kitam tik tel. nr., nes tuo metu draugavau su kitu ir jokių minčių apie naują pažintį nebuvo. Nebendravom, kol praėjus 1,5 m. sugalvojau jam pranešt, kad atvažiuoju dienai į jo miestą. Susitikom... rodos, visam

Aš su savo vyru susieti nuo gimimo . Pradėsiu nuo to, kad abu gimėme tais pačiais arklio metais, tą patį birželio mėnesį tik aš 25, o jis 27dieną (abu po vėžio ženklu) .
Mūsų meilės istorija prasidėjo nuo gimdymo namų, mūsų abiejų mamos mus gimdė toj pačioj Antakalnio ligoninėj (visi juokiasi, kad kūdikių palatoj abu susimirksėjom vėl susitikti po 18 metų ).
Nuo 14 metų abu lankėmės toj pačioj diskotekoj, mano draugės labai gerai pažinojo jo draugus, mano vyras labai gerai pažinojo visas mano drauges, bet mes vienas kito ne . Toj diskotekoj aš turėjau pamėgtą vietą (kaip paskui išsiaiškinau, ir mano vyro pamėgta vieta), bet ir ten niekada nesusitikom.
Mokiausi Antakalnio mokykloje, kur klase žemiau mokėsi mano vyro buvusi mergina ir aš ją labai gerai pažinojau, nes nuolat lankydavosi mūsų klasėje. Kai buvau 12-oje klasėje, jo merginos klasei buvo pavesta daryti mums išleistuves. Jie sugalvojo mums padaryti atminimui albumą su mūsų nuotraukom, bet tam albumui reikėjo nupiešti viršelį. Spėkit kas jį piešė? Taip, mano būsimasis vyras. Po daugelio metų jis rado pas mane tą albumą stalčiuje ir paklausė ką jo piešinys daro pas mane stalčiuje .
Truputį nukrypau nuo istorijos .
Baigusi mokyklą įstojau studijuoti ir su drauge nusprendėm linksmai praleisti laisvalaikį , tai įsidarbinome padavėjomis restorane. Mano draugę nukreipė dirbti į kitą šio restorano filialą, o mane - ten kur dirbo mano vyras . Ten mes su juo pirmą kartą ir susipažinom. Jau beveik 10 metų kaip mes susituokę ir 11 metų kaip kartu .

Mano susipazinimui su antraja puse galima pritaikyti teigini "niekada nesakyk niekada".
Daugiau nei pries metus, niuru rudens vakara netycia ilindau i viena populiaria pokalbiu svetaine. Nors dabar net neisivaizduoju, koks velnias nese i ta galera nes istikro, pries visas tas pazintis buvau taip grieztai nusistacius, teigdama, kad niekada gyvenime. Taigi, ilindau as i tuos pokalbius, bet kazkam parasyt net nekilo mintis. Zinoma, netrukus atsirado ne vienas pasnekovas su vienokiais ar kitokiais pasiulymais, taciau mandagiai issiaiskindavome ka as cia veikiu ir tuo viskas baigdavosi. Kadangi neaisku, kokiu tikslu as ten smirinejau, bet tikrai ne del imanomo pasimatymo, tai pagrinde skaitinedavau kitu pokalbius "bendrame". Netrukus ten prisijunge vaikinukas is Airijos, bet veliau, kazkam uzklausus, parase Lt miesta is kurio kiles. Va, tai mane ir "uzkabino", kadangi pamaniau, kad galbut tai vienas is mano pazystamu, kuriu nemazai emigrave Airijon. Nusprendziau parasyt jam i "privata", bet vis dvejojau. Mintimis blaskiausi tarp "parasyt" ar "nerasyt" kokias 10 minuciu ir galu gale isdrisau, kaip man tada atrode, zengt ta neimanoma pirmaji zingsni Ta vakara mes prakalbejom (tiksliau prasirasinejom) gana ilgai, atradom gana daug panasumu, bet kartu ir skirtumu. Kiek pamenu, net ir susigincyti suspejom kai del kazko nesutapo nuomones
Nuo to vakaro musu susirasinejimai vis daznedavo ir ilgedavo, as vis kartodavau, kad is internetiniu pazinciu nieko neimanoma, tuo tarpu jis, nors buvo linkes priestarauti siai mano nuostatai, taciau irgi pritare, kad bent jau musu atveju tai tikrai neimanoma, nes nors ir panasus, bet ir skirtingi esam. Del tu skirtumu labai daznai gincydavomes, budavo atveju, kai arba vienas uzpykes, arba kitas, nieko nesakes isjungdavom kompiuteri lauk, bet praejus tam didziajam piktumui jau elektroniniam paste ieskodavom vienas kito zinutes. Buvo dienu, kai jis prasydavo foto, o as uzsispyrusi nesiusdavau. Kai jis galu gale pasake, kad elgiuosi kaip maza mergaite, nes bendraujam jau ne vienas menuo, o net nemate vienas kito, tai nusiunciau kur vos iziurima esu. Kai ta netiko, nusiunciau kur del darbo specifikos, esu uzsimaskavusi ( taip kaip operaciniu darbuotojai - su ta kepuryte ir kauke iki pat akiu) tik is trecio karto nusiunciau normalia foto bei pykdama, paklausiau ar nereikia ir telefono numerio Gavau atsakyma - reikia. Vel spyriojausi, nes nors ir pati uzsiminiau apie ta telefono numeri, bet kazkam duoti jo tikrai nesinorejo, taciau po kokio menesio pasidaviau spaudimui ir pasakiau. Tada gavau jo zinute niekada jos nepamirsiu "Labutis, kadangi siaip taip pasakei savo telefona, tai tada parasau ir as savaji, bet prasau man neskambinti." Na ka, neskambinti tai neskambinti, bet siusti sms neuzdrausta, taigi musu bendravimas dabar budavo ir pokalbiu svetaineje, ir elektroniniais laiskais ir sms - kartais eiliskumas sekdavo vienas paskui kita, kartais sugebedavom viena tema bendraut pokalbiu svetainej, o kita sms zinutemis vienu metu abu juokaudavom, kad kazkokie nenormalus esam, abu pykdavom vienas ant kito, abu vienas kito ieskodavom, abu pradejom laukt tu pokalbiu, bet visada kartodavom, kad kazin ar susitiksim jam gryzus ir kad mes tik draugai.
Taip mums "bezaidziant" atejo vasara, jo pora savaiciu atostogu Lietuvoje. Galimam susitikimui tebuvo dvi dienos per tas dvi savaites (tas mano darbas viska maise, o ir jis turejo planu, nes kaip mane gryzo tik 2 savaitem), tad per jas reikejo arba susitikt arba ne. Susitikom. Ta pacia diena jis mane supazindino su savo tevais, po gero pusdienio issiskyrem porai dienu, o kai vel susitikom (kiekvienas siek tiek pakeites savo planus) jis nusiveze i savo gimines susitikima. Man buvo lengvas sokas, nes neskaitant puses metu internetinio bendravimo, realiai as buvau su juo pazystama pusdieni, o cia dabar taip viskas zaibisku greiciu Susitikinedavom kai tik tai leisdavo mano darbo grafikas, net ir turedami viena diena susitikimui iveikdavome ta beveik 200 kilometru i viena puse atstuma, nors kartais kelionej tekdavo praleist daugiau laiko nei susitikus. Taip praejo dvi savaites...du menesiai...puse metu...o mano "padruske" vis neisvyko is Lietuvos Taip be jokiu vienas kito klausinejimo "gal pameginam kartu kurt ateiti?" mes tai padarem kazkaip savaime, tiesiog kazkuri karta jam atvykus manes aplankyt, pas jo arba mano tevus kaskart gryzdavom kartu, o is ju isvykdavom irgi kartu, kazkuria diena man isejus i darba, jis irgi isidarbino.
Manau skirtingai nei daugelis poru, mes net neisidemejom tu vadinamuju isimintinu datu. Tiesiog abu zinom, kad netrukus metai kaip mes kartu realiam pasauly o savo realia pazinti skaiciuojam nuo jo skrydzio is Airijos i Lietuva datos. Abu zinom, kad jis gryzo birzelio 3, o susitikom ar tai birzelio 5 ar 6, abiems atrode, kad tai tik paprasciausias susitikimas, po kurio kiekvieno gyvenimas plauks senaja vaga. Pasirodo, abu klydom
Soriukas, kad taip issipleciau tiesiog nuklydau i prisiminimus

cookiller, nereali tavo istorija

sirdinga, va va, aš irgi visada sakau: Niekada nesakyk „Niekada“ (NNN)

Ačiū, sushi .
Teisingai tu sakai, niekada nesakyk niekada.
Panos kituose forumuose kankinasi ką daryt, kaip išlaikyt mylimąjį . Paskaičius daugelio istorijas čia, susidaro įspūdis, kad kiekvienai yra skirtasis ir niekur nuo to nepabėgsi . Ankščiau ar vėliau, bet likimas suveda .

Musu istorija galbut patvirtintų teiginį, jog "niekas nevyksta be priežasties" arba "kiekvieną žmogų , kurį sutinki, turi sutikti". Gal šiek tiek perfrazavau, bet vis tiek mintis aiški. Dar studijuodama vienos pažistamos išvykimo
į JAV proga surengtame vakarėlyje susipažinau su jos klasioku ir vaikystės draugu
(pavadinkime jį J.).Jis paprašė mano nr. ir pradėjom susitikti karts nuo karto - jis norejo buti su manim, deja, as į J. žiūrėjau tik kaip į draugą. Nepaisant to, išlikom draugais ir bendravom toliau.Eidavom pasivaikščioti, į kiną ir pan. Vasarą aš išvykau i UK ir ten susipažinau su viena mergina(pavadinkime ją K.),kuri,pasirodo,gyveno tame paciame bendrabutyje.Per trumpa laika tapome geriausiomis draugemis. Grižusios i LT taip pat laika leisdavom drauge, na, ir taip jau nutiko, kad ji per mano gimtadieni susipazino su tuo vaikinuku( su tuo mano draugu J.) ir pradejo draugauti. Siuo metu K. ir J. laimingai vede. Taip jau isejo, kad dabar mes daugiausiai trise arba kompanijoj leisdavom laika.Viena diena man paskambino drauge (K.) ir sako: Varom i gamta šašlų pasikepti.Na, as sutikau. Nuvaziavau pas K., o ji sako J. prisikalbino viena kursioka i kompanija.Pagalvojau, kaip gerai, daugiau vyriskos kompanijos bus, nes dažnaiusiai moteriška būdavo su vienu J.. Na, vienu žodžiu, atvaziavo J. su kursioku(vadinsiu ji Jo.) susipažnom, nuvažiavom kartu pabaliavot, paskui Jo. pasiūlė į jo buta visai chebrai nuvaziuoti pratęsti baliaus. Kita diena važiavom visi i Rumšiškes. Zodziu, praleidom kartu dvi dienas, paskui Jo mane namo parvežė.Taip ir issiskyrė tie keliai. Bet grįžusi nesupratau, kas vyksta, visąlaik tik apie Jo. galvojau. Kaip tik tomis dienomis sužinojau, kad nebegausiu barako ir turiu ieskotis, kur gyventi.Prasitariau J., o jis ir sako taigi Jo. vienas savo bute gyvena, galiu pakalbet, kad isnuomotų kambarį. Nuo tos minties man net saldu paliko. Sakau, ok, pasnekek.O kaip tik kita diena per paskaita sedejau isijungus wap ir narsiau one.lt svetaine, ziuriu raso man kazkoks Jo. Zuriu tas pats. Tai taip susirasem, jis pasiule kartu i kluba ta vakara nueiti, paprase telefono ir susitikom. Susitike pakalbėjom apie buto nuomą(nes j. jau buvo prasitaręs) ir susitarem, kad as pas Jo. nuomosiuos kambari. Tą vakarą klube padauginau. Jo. turejo parvezti mane i savo butą. Kita dieną kartu vaziavom pas jo gimines, sekancia diena ejom vel i klubą ir ten jis pasiūlė draugauti, o rytojaus diena as persiveziau visus savo daiktus i Jo. butą. Aišku, ne kaip nuomininkė. Nuo pažinties buvo praėjusi šiek tiek daugiau nei savaitė.
Iki šiol gyvenam kartu (bet jei ką tris kartus pabeldžiu į medį)
Daznai pagalvoju, kad jei ne J, tai ir su Jo. turbut nebuciau susipažinusi. Taigi kaip ir minėjau, viskas, kas įvyksta turi savo priežastį.

na mano istorija nera labai isradinga, susipazinome tradiciniame fakulteto kalediniame vakare. nulekeme ten su grupiokemis, bet kazkaip nebuvo nuotaikos, nes kita diena turejau laikyti egzamina, o dar ir grupiokes kazkiek nuotaika gadino, nes tai joms muzika netiko, tai nuobodu, tai vel kas... na bet nepaisant to, stengiausi pasilinksminti, todel istempiau visas pasokti. bet ir vel, galiausiai likome tik dvi trypiancios mergaites ir viso musu surinkto burelio. na taip besokant pastebejau, kad vienas vaikinas mane stebi na stengiausi neparodyti, kad nejaukiai jauciuosi, nors jis ir neziurejo visa laika akis pakores. veliau kazkaip isidrasinau vel i ji pazvelgti. pasijauciau kaip penkiamete, kai akys susitiko po kiek laiko tu zvilgciojimu ir zaidimu akimis, jis priejo ir pradejo nevykusiai juokauti rimtai pagalvojau, kad eilinis dundukas ir reikia sprukti, o ir mano drauge kazkaip kreivai ziurejo na bet jis toliau tese savo istorija apie gruzinus ir dar kazka pakviete pasokti, bet atsakiau, kad as su drauge ir jos nepaliksiu, tai jis nesutriko, pakviete trumpai pasokti mano drauge, o paskui mane. veliau zinoma paprase mano tel. nr. nzn kas man uzplauke, bet sutikau ji duoti. nzn, matyt sirdute jaute, kad tai mano zmogus. iskart po to isvykau namo, bet dar ilgokai negalejau uzmigti, kazkaip jauciau, jog si diena man labai reiksminga. kita diena sulaukiau jo skambucio. prakalbejome nzn kiek laiko ir sutareme susitikti. nors vakaras nebuvo ir paciu geriausiai pavykusiu, bet nuo to laiko nesiskiriame. labiausiai nustebino savo apsilankymu naujuju isvakarese su puokste nuostabiu roziu. tuomet pakstelejo i skruosta, palinkejo grazaus vakaro ir isvyko svesti. tuomet ir pajauciau, kad iklimpau na ir toliau pasakoti kaip ir nebeverta. kartu esame, kaip is liniuotes matosi, daugiau nei pusantru metu. o po daugiau nei metu soksime musu vestuves

Mano istorija kazi ar romantiska..na vienu zodziu
Buvo ziema, tuo metu turejau suzadetini, ruosemes tuoktis vasara. As gyvenau viename miestelyje, studijavau kitame, todel su autobusu daznai pas mama vazinedavau. Viena diena, kai keliavau namo pas gimines ilipau i zmoniu prikimsta autobusa, pamaciusi kad laisvos dvi vietos iskarto neriau tenai..masciau kaip issisukti jeigu salia koks vyras senas atsises, arba sena boce, kuri nores visa laika plepet arba gincytis apie politika, pamaciau vaikinuka toki (kuri karta maciau savo gimtame mieste, taciau pasirodes man labai ispuikes net nekreipiau demesio), iskarto pasikvieciau, sakau sesk salia, bus linksmiau (tas pagalvojo kad kabinu, kad apsidziauge)..na vat visa kelia plepejom apie si bei ta...Kelyje dar paskambino suzadetinis, paklause su kuo sedziu..o a tyliai tyliai kad niekas negirdetu sakau " Ai su kazkokiu mazvaikiu pasiputusiu" (tuo metu man tikrai toks ispudis buvo susirades, nes labai jau gyresi pinigais)..Gryzusi namo, gavau sms, na zinoma nuo jo..miestelis mazas kazkaip telefona isgavo, nors is manes neprase. Nieko neatsakiau, tada jis surado mane viename klube, na prisedo, paplepejom, ir taip taip diena is dienos, uzsikabinau ..na ka, santykiai atslo su suzadetiniu (nelabai as ji mylejau zinoma)...Tai va, db pas savo ispuikeli gyvenu, nors per siuos metus pasikeite i gera, patapo paprastesnis

na kazkokios romantikos susitikime su vyru kazkaip ir nematau, is tikro jos ir nebuvo, bet likimo prisilietima gal ir galima butu izvelgti. o buvo viskas taip
buvo vasara ir viena savaitgalio vakara su drauge jos vaikinu ir dar vienu berneliu (drauge tuo metu buvo isikalusi i galva, kad reikia man kanors liaudiskai tariant pripirsti) keliavome i kluba (toliau daug nesiplesiu, nes si dalis neidomi ) ir pereisiu prie kitos vakaro dalies - klubas buvo jau beuzsidaras ir mum su drauge kazkaip sove mintis trumpam palikti savo palyda ir pazvelgti kas darosi miesto centre. va ten ir sutikau ji - mes su drauge ejome pro buri vaikinuku ir mums juos praejus du pasivijo ir pradejo kabinti, sulyti sampano su drauge susizvilgciojom: 'atseit paragausim sampano ir pabegsim' kadangi buvo tamsu nelabai as juos maciau bet atsimenu, jog pagalvojau apie jo drauga: 'vaje sitas tai labai negrazus, kad tik neprisestu salia manes, reikia daugiau bendraut su tuo kitu' pokalbis gal truko desimt minuciu, o pries mum randant preteksta pabegti jis dar paprase tel: net nenutuokiu kodel daviau. tuo viskas ir butu pasibaigei. veliau isiaiskinau, kad jis mano tel istrine ir mane pamirso o ir as net jo vardo neatsiminiau. bet po kokio menesio as su drauge keliavau i miestelio svente ir mums bestovint prie scenos, kalbantis pamaciau lyg ir pazistama veida mintyse pagalvojau:'kur as ji maciau' tai buvo dabartinio vyro draugas, na ne tas bjaurusis, net nezinau kodel as ji atsiminiau, gal einant pro sali uzstrigo veidas. taigi sitas vaikunukas matau kazkam stovinciam uz kazkokio garso aparaturos ar kazko panasaus sako:'cia ji?' tada pairode ir maniskis uzkalbino, ta vakara ilgai vaiksciojom, daug kalbejom, diskutavom ivairiom temom-net keista buvo kad su visai nepazistamu turime tiek daug apie ka pakalbet. issiskyrem tik kokia ketvirta ryto prie mano laiptines duru. tai va....