Pilvuko pūtimas dažniausiai būna nerimąstingų mamyčių vaikučiams. Patikėkit, man taip buvo prieš 5 metus. Tik dabar supratau, kame šaknys...Mergytei jau 5, o dar ir dabar spazmuoja pilvuką. Pastebėjau tada, kai pradėjau kreipti dėmesį į simptomus, kai susijaudina, ar bijo, ar išsigąsta....Pasekiau -ir vienas prie vieno. Kaip sako "Akurat"...
Kai peržvelgiau visą laikotarpį nuo gimimo - ir vaikas dėl mano pačios klatės tapo nerimąstingas, įsitempęs, dažnai bijo naujovių, jei iš karto neišeina darbelio padaryt -sako, "Tu mamyt, padaryk".
Lakstydavau tik pradėjus kniurkti -o naktis suskildavo į 1000 naktyčių. Ji miegodama šaukdavo "mama", aš pribėgu-paglostau. Jaučia prisilietimą, o miega...Tas miegas toks paviršutinis...Kai jau nusikaliau tiek, kad nebeturėjau jėgų ir depresavau visiškai-vėl sušunka"Mama", o aš nebesikeliu...Tai ką jūs manot -pati atsibunda...
Išmokiau kipšiuką justi mamą net per miegus, kai nebeateinu kaprizų pildyti -atsibunda...Tada jau sąmoningai šaukia...
Taigi...
Papildyta @ [mergetime]1094661249[/mergetime] O ką darydavau, kai apimdavo neviltis -paguldau mažulę ant lovos, paglostau pilvuką saulės ėjimo kryptimi(pagal saulę)...
Arba jai labai padėjo toks dalykas -paguldai, prilemnki vieną kojytę priepilvuko, po to tą ištiesi, prilenki kitą ...Bet tai daryti reikia ramiai, pamažu, vienu tempu..Mano mergytei tai budavo efektinga...
Linkiu ramių naktų