[quote=Dindilin,2007 06 04, 13:39]
Išgyvenau visą šitą.
Perskaiciau ir siurptelejau... Kaip panasu... Kaip neissiskirt?!!!
QUOTE(Beganti @ 2007 06 04, 11:22)
Dindilin, ar galiu paklausti asmenišką klausimą... 
O ar mylėjai savo buvusį vyrą kada nors? Man tiesiog įdomu ateičiai, ar galima pradėti bodėtis mylimu, geidžiamu vyru be priežasties, ar taip būna, kai išteki už gero žmogaus, bet kaip vyras neypatingai patrauklaus?
O ar mylėjai savo buvusį vyrą kada nors? Man tiesiog įdomu ateičiai, ar galima pradėti bodėtis mylimu, geidžiamu vyru be priežasties, ar taip būna, kai išteki už gero žmogaus, bet kaip vyras neypatingai patrauklaus?Taip, tu labai teisi. Tekėjau žiauriai jauna. Neįvertinau situacijos. Lengvabūdiškas troškimas užsidėti vestuvinę suknelę, turėti kūdikį ir krūtą vežimėlį...Dieve, tai absurdas...Dabar, kai žiūriu į situaciją 30metės akimis, man gėda už save. Būtų mano valia, asmenims iki 25 išvis uždrausčiau tuoktis. Deja, ne visi subręsta vienu metu, turiu galvoje, emociškai, ne fiziškai.
O dar tai, kad augau labai griežtoje šeimoje, pasąmonėje buvo užprogramuotas žūtbūtinis šansas ištrūkti iš namų, Išeitis - santuoka. Man taip atrodė tuo metu.
Jaučiuosi sušikus gyvenimą ir jam ir sau. Atsiprašiau, bet tai nepadėjo
[quote=kose,2007 06 04, 13:45]
[quote=Dindilin,2007 06 04, 13:39]
Išgyvenau visą šitą.
Perskaiciau ir siurptelejau... Kaip panasu... Kaip neissiskirt?!!!
[/quote]
o kitos išeities negi nėra - tik skyrybos? Kaip baigėsi tavo atveju ir kaip gyveni dabar?
[quote=Dindilin,2007 06 04, 13:39]
Išgyvenau visą šitą.
Perskaiciau ir siurptelejau... Kaip panasu... Kaip neissiskirt?!!!
[/quote]
o kitos išeities negi nėra - tik skyrybos? Kaip baigėsi tavo atveju ir kaip gyveni dabar?
truputi nesuprantu, kodel tavo zmona, jei tave mylejo, galejo taves nuo pat pradziu nenoret??? matyt nemylejo... nes, kaip supratau, tu esi puikus vyras visom prasmem..
dabar as jauciuosi lygiai taip pat, kaip tavo zmona. tik mano atsalimo ir abejingumo priezastys - ilgametis mano vyro abejingumas viskam, isskyrus lova. mylejau ji stipriai, bet savo saltumu jis ir mane atsalde... o dabar pats nebesupranta, kodel nebesidziaugiu kaip vaikas, kai jis man parodo demesi... o todel, kad nuolat besistengdama, pagaliau pavargau ir visiskai nebenoriu jo kaip vyro..
sudinai buna gyvenime.. a dabar nematau kitos iseities, kaip tik skyrybos. kad ir 100 laipsniu MB pasikeistu - niekas jau nebepades. gaila nerealiai, kad sitaip myledama zmogu jo nebenoriu. o is kitos puses - taip juk ir turejo nutiks. pagaliau "dasuto", kad bent jau savigarbos ir normalaus gyvenimo tikrai esu verta.
aisku - skausmas dar ilgai draskys...
stiprybes tau, baube!!!
dabar as jauciuosi lygiai taip pat, kaip tavo zmona. tik mano atsalimo ir abejingumo priezastys - ilgametis mano vyro abejingumas viskam, isskyrus lova. mylejau ji stipriai, bet savo saltumu jis ir mane atsalde... o dabar pats nebesupranta, kodel nebesidziaugiu kaip vaikas, kai jis man parodo demesi... o todel, kad nuolat besistengdama, pagaliau pavargau ir visiskai nebenoriu jo kaip vyro..
sudinai buna gyvenime.. a dabar nematau kitos iseities, kaip tik skyrybos. kad ir 100 laipsniu MB pasikeistu - niekas jau nebepades. gaila nerealiai, kad sitaip myledama zmogu jo nebenoriu. o is kitos puses - taip juk ir turejo nutiks. pagaliau "dasuto", kad bent jau savigarbos ir normalaus gyvenimo tikrai esu verta.
aisku - skausmas dar ilgai draskys...
stiprybes tau, baube!!!
QUOTE(baubas @ 2007 06 03, 22:15)
Kaip su tuom plėšančiu skausmu kovot?
oi kaip tave suprantu, as sau uzduodu siuo metu ta pati klausima, tik gal tai kad mane paliko, jam atsalo jausmai, tipo nieko nebejauciu, atrodo skausmas sudraskys visa kuna tuoj.
Aisku mes nebuvom vede, bet keturis metus su kapeikom kartu prabuvom, is ju beveik keturis gyvenom, o dabar kol kas turim trintis vienam bute.
Kai moteris enori nuo vyro vaiku nera "kapec". Pvz mano atveju nenoriu vaiku nes vyras yra nesubrendes dar tevystei, manau kad pati viena ta vaika tampyciau i lauka ir pan. Kai vyras subres tada ir apie vaikus pagalvosim, nors yra zmoniu kurie kaip bebutu gaila niekada nesubresta.
Maniskis irgi sako oi noriu vaiku, kaip faina butu..bet pasidziaugs trumpam o paskui visi rupesciai guls ant mano peciu. Turime suni tai as viena ji vedzioju, viena seriu...jei suniu nesirupina tas pats bus su vaikais.
BET TAI NERA "kapec". Dar viskas neprarasta:)
Maniskis irgi sako oi noriu vaiku, kaip faina butu..bet pasidziaugs trumpam o paskui visi rupesciai guls ant mano peciu. Turime suni tai as viena ji vedzioju, viena seriu...jei suniu nesirupina tas pats bus su vaikais.
BET TAI NERA "kapec". Dar viskas neprarasta:)
QUOTE(laukiuke @ 2007 11 02, 15:35)
Kai moteris enori nuo vyro vaiku nera "kapec". Pvz mano atveju nenoriu vaiku nes vyras yra nesubrendes dar tevystei, manau kad pati viena ta vaika tampyciau i lauka ir pan. Kai vyras subres tada ir apie vaikus pagalvosim, nors yra zmoniu kurie kaip bebutu gaila niekada nesubresta.
Maniskis irgi sako oi noriu vaiku, kaip faina butu..bet pasidziaugs trumpam o paskui visi rupesciai guls ant mano peciu. Turime suni tai as viena ji vedzioju, viena seriu...jei suniu nesirupina tas pats bus su vaikais.
Maniskis irgi sako oi noriu vaiku, kaip faina butu..bet pasidziaugs trumpam o paskui visi rupesciai guls ant mano peciu. Turime suni tai as viena ji vedzioju, viena seriu...jei suniu nesirupina tas pats bus su vaikais.
Nelabai supratau šito komentaro, nes tavo situacija absoliučiai skirasi nuo autoriaus. Jie subrendę, seniai susituokę ir "apsišlifavę" žmonės.
Beje, būtų labai įdomu sužinoti, kaip baubui sekasi dabar...
QUOTE(baubas @ 2007 06 04, 09:10)
Ji mato tik vienintele galimybę tai išspręsti: skyrybos. Jos žodžiais kalbant, aš čia niekuom nekaltas...kalta tik gamta, kuri padariusi taip, kad geram bendravimui lovoj tinka ne kiekvienas partneris. Iš jos pusės ji jau nuleidusi rankas, pasirodo jau beveik metai ...
Tikriausiai galiu kaltinti tik gamtą.
Tikriausiai galiu kaltinti tik gamtą.
Zinot as tikrai nenoriu cia nieko skleisti bet taktika zmonos pasirinta nebloga.... Ji tiesiog nori su jumis issikirti ir viskas nes, arba yra kitas arba ji net nemyli jusu ... nei kaip brolio nei kaip vyro... kam cia gudrauti kad gamta kalta ??Man tie zodziai kazkur girdeti
nes kazkada uzbaigdama santykius taip pat kalbejau
Mielos moterys,
Cia kažkas norėjo sužinoti kaip Baubui sekasi dabar.
Jau esu išsiskyręs . Kito kelio nebuvo, nes visiška beprasmybė.....kankinimasis. Buvau žlugęs kaip vyras....absoliučiai, toks santuokinis gyvenimas privedė mane prie vidinio žlugimo, kaltinau save kad esu nevykęs, toks nevykęs kad nuo pirmo prisilietimo prie žmonos jai nemalonu............
Jau esu atsigavęs, atsiganęs, pasirodo esu tikrai normalus, švelnus, mokantis skaityt moterį. Kompleksai visi išgaravo pabendravus su kitomis moterimis. Vienu žodžiu esu normalus
Ačiū visoms už jūsų mintis, jos padėjo susitvarkyt gyvenimą
QUOTE(baubas @ 2008 05 27, 21:38)
Jau esu atsigavęs, atsiganęs, pasirodo esu tikrai normalus, švelnus, mokantis skaityt moterį. Kompleksai visi išgaravo pabendravus su kitomis moterimis. Vienu žodžiu esu normalus
Sveikinu - geras jausmas, kai po skyrybų ateina ramybė
QUOTE(Prata Vetra @ 2007 06 04, 13:22)
Dindilin, ar galiu paklausti asmenišką klausimą... O ar mylėjai savo buvusį vyrą kada nors? Man tiesiog įdomu ateičiai, ar galima pradėti bodėtis mylimu, geidžiamu vyru be priežasties, ar taip būna, kai išteki už gero žmogaus, bet kaip vyras neypatingai patrauklaus?
O ar mylėjai savo buvusį vyrą kada nors? Man tiesiog įdomu ateičiai, ar galima pradėti bodėtis mylimu, geidžiamu vyru be priežasties, ar taip būna, kai išteki už gero žmogaus, bet kaip vyras neypatingai patrauklaus?Nors klausimas buvo užduotas ne man, bet vistiek atsakysiu,... aš saviškį mylėjau visus santuokos metus, ko gero šokinėjau aplink jį daugiau nei apie musų vaikus, bet jo natūra tokia kad jis net ir myledamas nemoka to parodyt.. per kiekvieną savo gimtadienį išgirsdavau frazę "oi, koks aš prastas vyras, tau niekad nieko nedovanoju ir t.t.", pakalbėt pakalbėdavo, bet tikrai niekad nieko nedovanodavo, tik gėles... nesakau kad man reikia kažkokių materialių dalykų iš jo, tiesiog paprasto dėmesio... elementariausios pagalbos namuose, kai tu grizusi nusikalusi is darbo randi kalną suverstų lėksčių, vaikus alkanus o jis žiūri teliką.. paklausi "ar valgėt?" atsakymas būna - aš pavalgiau , tai reikškia kad pavalgė tik jis, o vaikai - gyvi tuo ką patys randa ar pasigamina... paprasčiausia rutina, nenorėjimas kažko suprasti, užmuša net ir pačius karščiausius jausmus...
QUOTE(indriausis @ 2007 06 12, 13:46)
dabar as jauciuosi lygiai taip pat, kaip tavo zmona. tik mano atsalimo ir abejingumo priezastys - ilgametis mano vyro abejingumas viskam, isskyrus lova. mylejau ji stipriai, bet savo saltumu jis ir mane atsalde... o dabar pats nebesupranta, kodel nebesidziaugiu kaip vaikas, kai jis man parodo demesi... o todel, kad nuolat besistengdama, pagaliau pavargau ir visiskai nebenoriu jo kaip vyro..
kaip tik taip ir aš jaučiuosi ...
mes jau ne kartą esam kalbėję apie skyrybas, jis nesupranta priežasties, tačiau daro pažangą - bando kažakiek keistis - bet ko gero liudniausiai tai kad tos jo pastangos kuo toliau tuo labiau yra nemalonios... viskas pervėlai ... QUOTE(Minerva @ 2008 05 27, 21:49)
nemanau kad ateis ta ramybė,.. viduje kiekvienas jausimės įskaudintas, ir kaip vienas mano pažystamas pasakė - aš jau metus laiko vaikštau su kaltės jausmu (nors ne jis pasiulė skirtis, o jo žmona)... žinoma, kiekvienas skirtingas esam, kiekvieno situacija su savais niuansais yra.. bet bent jau aš žinau, kad žengus lemiamą žingsnį mano dūšioj tikrai lengviau nebus...
