Sveikutės
Oho, kiek gražių minčių jūs čia prirašėt...
Prisidėsiu ir aš prie pamąstymų apie gyvenimą. Įdedu vėžiu sergančios paauglės eilėraštį.
Lėtas šokis
Ar kada nors stebejote vaikus,
Skriejancius ratu?
Ar klausėtės, kaip lietus
Tyška i žemę?
Ar kada nors grožėjotės drugelio šokiu?
Ar žiūrejote į saule, besislepiancią už horizonto?
Sustokite.
Nešokite taip greitai.
Laikas nelaukia.
Muzika negros be galo.
Ar kasdien lekiate visą savo dieną
Nesustodami?
Ar paklausiate: "Kaip gyveni?",
Ar girdite atsaką?
Kai prabega diena,
Ar gulite lovoje,
Ir jusu galvoje skrieja Dar kitas šimtas laukiančių darbų?
Sustokite.
Nešokite taip greitai.
Laikas nelaukia.
Muzika negros be galo.
Ar nesakydavote vaikui:
Padarysime tai rytoj?"
Ir skubedami nepastebejote jo skausmo?
Ar nenutraukėte ryšių,
Leidote gražiai draugystei užgesti,
Nes niekada neturėjote laiko
Paskambinti ir pasakyti: "Sveikas!"
Sustokite.
Nešokite taip greitai.
Laikas nelaukia.
Muzika negros be galo.
Kai bėgate taip greitai,
Kad kažkur suspėtumėte,
Prarandate puse to kelio džiaugsmo,
Kai pergyvenate ir skubate gyventi savo dieną,
Tai kaip neišpakuota dovana...
Išmesta.
Gyvenimas ne lenktynės.
Sustokite,
Išgirskite muziką,
Kol nesibaige daina.