O gal nebūtų turėjęs problemų, o kaip tik būtų visus pralenkęs. O apie įdirbį.. Manau, kad kuo mažesni vaikai įpranta eiti į mokyklą "dirbti", tuo jiems lengviau su tuo susitaikyti - na, jie tiesiog suvokia, kad tenai iš jų tikisi būtent to ir nesvarsto apie tai. Sakoma, lenk medį, kol jaunas. O tie gabieji.. na, jie eina į mokyklą vos ne pasižaisti, ir staiga vienais metais viskas apsiverčia aukštyn kojom, tai vaikas jaučiasi pasimetęs, kartais ima nuvertinti save, kai pamato, kad jo ir kitų vaikų jėgos kai kuriuose dalykuose ima susilyginti.
Kai toks jau "viską mokantis" mokinukas ateina į pirmą klasę, jam dažnai nėra ten ką veikti, nes mokytoja būna užsiėmusi su tais, kurie dar tik mokosi skaityti, rašyti, skaičiuoti. Tai gaunasi taip, kad tie "kiti" tobulėja ir kiekvieną dieną išmoksta kažką naujo, o jis lieka ten, kur buvęs (na, mokslo prasme), tai todėl jo jėgos ir susilygina su kitų mokinių.. (aišku, būna šaunių mokytojų, kurie ar kurios skiria papildomas sunkesnes užduotis ir taip vaikas visad būna priešaky, bet jų ne tiek jau daug ir, deja, klasėse dažnai būna per daug mokinių, kad būtų įmanoma taikytis prie kiekvieno)
