Taigi, mamytės, ar vaikštot "ant galų pirštų" kai vaikas miega? Kai sūnelis buvo naujagimis, tai aišku nieko negirdejo. Tvarkiausi namuose kada ir kaip norėjau - nors ir vidury nakties

, vyrą tik patrankos prižadintų O dabar, nors ir suprantu, kad tikriausiai nieko gero iš to, stengiuosi tyliai būti. Sūneliui jau penki menesiai. Isbuna po keleta valandu nemiegojes, akytės parausta, pasidaro irzlus, verkia. Kuo mažiau miega, tuo piktesnis būna, tuo blogiau miega. Kai galų gale "nulūžta", niekada nežinau 15 min ar 2 val. Taigi kažkaip norom nenorom stengiuosi tyliai laikytis.
Ar turit patarimų? Kokia jūsų nuomonė?
Čia kažkur forume skaičiau, kad kai kurios mamos vaikus vysto. Liuks patarimas

! Tik gaila, Saulius tuoj jį išaugs. Visos bėdos ir prasidėjo po to, kai jis išmoko vartytis ir stumtis į priekį. Beveik tapau kaip mama beždžionė iš multiko